Įkvėptas Kuliuose gyvenusios rašytojos ir visuomenės veikėjos Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės biografijos ir kūrybos liepos 2–6 dienomis šurmuliavo Sofijos festivalis. Pilnas muzikos, pažinčių, kvietęs atrasti tautos talentus ir permąstyti santykį su žmonėmis, apie kuriuos manome, kad žinome viską. Kasmet vis populiarėjantis Kulių miestelyje vykstantis renginys šiemet, minint iškilaus menininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio metus, sulaukė ypatingo dėmesio.
„Pažįstami
nepažįstamieji“
Devintąjį kartą Kuliai virto kultūros sala, prisipildžiusia poezijos, muzikos, prisiminimų ir pokalbių, Žemaitijos lopinėliu, kuriame susiliejo meno formos, kartos ir pasaulėžiūros. Todėl nieko keisto, kad festivalio dienomis visos įmanomos erdvės – kultūros centras, „Kultūros virenė“ ir net ąžuolų paunksnė – tapo vietomis, kur per meną mezgėsi bendrystė, vyko įtraukiančios diskusijos, skleidėsi meno, gamtos paslaptys ir, žinoma, vyravo ypatinga atmosfera, kurioje kiekvienas jautėsi visumos dalimi.
„Plačiai žinoma, kad Sofija buvo genialaus kūrėjo Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mūza, tačiau jos asmeninis indėlis į šalies kultūros istoriją įvertintas nepakankamai. Kiek dar yra tokių kūrėjų, kuriuos įsivaizduojame, kad pažįstame? Kiek dar neatrastų prasmių ir kontekstų slepia čia pat esantys menininkai ir jų darbai?“ – ieškoti atsakymų į šiuos klausimus kvietė festivalio, kurio tema – „Pažįstami nepažįstamieji“, sumanytojai Raimonda ir Valentinas Masalskiai.
Kaip sakė R. Masalskienė, ši tema renginiui pasirinkta neatsitiktinai: „Pirmiausia šia tema pradėjome Sofijos kultūrinę iniciatyvą Kuliuose – norėjome susipažinti su vietiniais, o ir jiems buvo smalsu: koks tas Valentinas, kurį pažįsta tik iš ekranų? „Pažįstami nepažįstamieji“ kviečia permąstyti mūsų santykį su žmonėmis, apie kuriuos manome, kad žinome viską – pavyzdžiui, apie M. K. Čiurlionio kūrybą. Taip pat – atrasti visai mums nežinomus talentus, tokius kaip kuliškis Liudvikas Jakimavičius ar „Panevėžio bitlas“ Stasys Petrauskas.“
Naujos emocijos ir spalvos
Įdomi ir turininga renginio programa kūrė patirtis – koncertines, susitikimų, diskusijų, virtualios realybės, gamtines. Kiekvienas vakaras čia buvo vis kitoks, atnešantis naujų emocijų ir naujų spalvų.
Pasak R. Masalskienės, svarbiausia – plėsti kultūros ir meno įvairovės pajautimą. „Populiarioji kultūra regione ypač įsitvirtinusi, tad iššūkis – kaip pripratinti žiūrovus prie kitokių patirčių: šiuolaikinio profesionalaus meno, akademinės muzikos, prasmingų pokalbių? Labai pasiteisina renginiai uždarose erdvėse – salėse, nes taip žiūrovai gali susikaupti ir visiškai įsitraukti emociškai. Svarbus ir jaukumo, svetingumo, vaišingumo jausmas, kurį, manau, įvertina mūsų festivalio svečiai“, – kalbėjo viena iš festivalio sumanytojų.
Tęstinis festivalis atidarytas poetiniu koncertu „Liudvikas“, kvietusiu atminti, kad šiame miestelyje gyveno rašytojas Liudvikas Jakimavičius. Su nuostaba vietiniai žiūrovai ir svečiai klausėsi kuliškio poeto L. Jakimavičiaus kūrybos, iki šiol daug kam nežinomos, nuskambėjusios profesionalaus aktoriaus Andriaus Bialobžeskio balsu. Koncerto metu žavėtasi pianisto ir kompozitoriaus Tomo Kutavičiaus dainavimu, Arkadijaus Gotesmano atliekama perkusijų muzika.
Liepos 4-ąją Kulius pripildė stygų virpesys. Klaipėdos violončelių kvartetas su soliste Ingaja nepaliko abejingų. Liepos 5-ąją energijos bangą sukėlė susitikimas su jaunosios kartos džiazo talentu Dominyku Vyšniausku. Muzikantas retai koncertuoja Lietuvoje, tad koncertas Kuliuose buvo gera proga išgirsti jo turiningą kūrybą. Trimitininkas ir kiti orkestro „Klaipėda Jazz Orchestra“ (vadovas Kęstutis Sova) muzikantai vakarą padarė ypatingą, o festivalį nušvietė ryškiomis spalvomis.
Turininga programa laukė ir Valstybės dieną, liepos 6-ąją. Tądien po ąžuolais vyko muzikinė popietė su pianistu Roku Zubovu. Klausytasi M. K. Čiurlionio muzikos šokiams, liaudies dainų, gamtos inspiruotų kūrinių. Kalbėta apie šio menininko fotografijas.
Pagrindiniai kriterijai: profesionalumas, naujumas
Pasidomėję, kaip organizatoriai renkasi, kas bus kviečiami į festivalį, sužinojome, kad vadovaujamasi keliais kriterijais: profesionalumas, naujumas ir tai, kad kūrėjas ar jo darbas paliktų įspūdį patiems Masalskiams.
„Jei spektaklis – dažniausiai tai premjera. Jei užsienio atlikėjai – dažniausiai jie pirmą kartą vieši Lietuvoje. Daugumą programos dalyvių sudaro mūsų pažįstami menininkai arba Valentino jaunystės kolegos – pirmiausia todėl, kad draugus lengviau prisikviesti, o ir festivalio biudžetas neleidžia svajoti plačiai. Bet tai turi savo žavesio – gera dirbti su žmonėmis, kurie atvyksta ne dėl honoraro. Tokie dalykai šiais pragmatiškais laikais – tikra retenybė.
Šiemet Plungės rajono savivaldybė įtraukė festivalį į reprezentacinių kultūros renginių sąrašą ir skyrė 10 tūkst. eurų. O verslo mecenatystės tradicijų regione kol kas nepastebiu – bent jau mums rajono verslas kol kas nieko nėra pasiūlęs. Gal jiems nesame įdomūs, o gal patys neturime laiko šiuo klausimu rimčiau padirbėti“, – pasakojo apie programos sudarymą R. Masalskienė.
Festivalio metu vyko nemažai susitikimų: poetas ir dramaturgas Mindaugas Nastaravičius kalbėjo su bendruomene apie atmintį ir vaizduotę, gamtininkas, fotografas Marius Čepulis – apie nuostabios mūsų gamtos grožį, žmonių santykį su ja. Buvo sudaryta galimybė Kuliuose pamatyti M. K. Čiurlionio įkvėptą virtualios realybės filmą „Pasaulių sutvėrimas“.
Renginys šiemet sulaukė ypač daug dėmesio ir tai suprantama metais, kai minimos Kuliuose gyvenusios S. Kymantaitės-Čiurlionienės vyro M. K. Čiurlionio gimimo 150-osios metinės. Jis dar kartą suteikė galimybę bendruomenei ir svečiams lėtai, bet giliai išgyventi kultūrą, nes festivalyje nebuvo skubos, tik sustojimas prie to, kas išlieka – žmogaus, kūrinio, bendrystės.
Festivalis – tai savotiškas socialinis meno tyrimas
Po Sofijos festivalio kalbinta R. Masalskienė sakė: „Man asmeniškai festivalis – tai savotiškas socialinis meno tyrimas. Įdomu stebėti žmonių reakcijas, girdėti replikas, padėkas ar net apkalbas. Juk čia – kaip visur – gyvena įvairūs žmonės, veikiami tų pačių dalykų. Daugelį žiūrovų ar vietinių labiausiai pritraukia naujovės: nauji vardai, formatai, masiškumas. Tad išlaikyti aukštą kartelę – tikrai nemenkas iššūkis. Kur kas paprasčiau būtų įtraukti bendruomenę pasitelkus popkultūrą, bet tuo keliu tikrai neisime.
Didelio skirtumo tarp Klaipėdos ir Kulių – kalbant apie įsitraukimą į mūsų siūlomą kultūrą – nejaučiu: ir čia, ir kitur aktyviai įsitraukia vos keli procentai visuomenės, juk tai ne masiniai renginiai. Tačiau kuliškiams, manau, patinka augantis jų miestelio žinomumas – kiek svečių apsilanko, kokių naujų patirčių gauna, kokie atlikėjai pasirodo ant kultūros centro scenos. Todėl bendruomenės palaikymą tikrai jaučiame.“
R. Masalskienei šiemet labiausiai įsiminė poetinis koncertas „Liudvikas“: „Daugiausia pozityvumo gauni tuomet, kai nelabai jo tikiesi. Kalbu apie pirmąjį festivalio poetinį koncertą „Liudvikas“, dedikuotą kuliškiui L. Jakimavičiui. Visi trys scenoje buvę savo žanro meistrai, nors ir mums pažįstami, mus su Valentinu tiesiog „nukirto“ atlikimo subtilumu ir sukurta nuotaika – aktorius A. Bialobžeskis, pianistas ir kompozitorius T. Kutavičius bei perkusininkas A. Gotesmanas.“
Pašnekovė neslėpė, kad būsimų festivalių programa pradeda dėliotis dar tebevykstant einamajam, kad jau turi idėjų kitąmet vyksiančiam 10-ajam festivaliui, kuris sutaps su S. Kymantaitės-Čiurlionienės 140-osiomis gimimo metinėmis. Ir žadėjo: „Švęsime su visai kitokia programa, jei viskas pasiseks.“
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
