Praėjusią savaitę į posėdį rinkosi Savivaldybės taryba. Pirmiausia – linksmoji dalis – jubiliejaus proga pasveikintas Aidas Kėsas. Po sveikinimų imtasi klausimų, o jų darbotvarkėje buvo daugiau nei keturiasdešimt. Posėdis gal ir nebūtų užtrukęs, bet opozicija tądien buvo lyg bitės įgelta: daugelį sprendimų komentavo, kritikavo ir vietoj mygtuko „už“ vis spaudė „susilaikė“.
Kaip įgyvendinam sprendimus?
Daug klausimų tarybos nariams kilo po to, kai Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė pristatė, kaip sekasi vykdyti Savivaldybės tarybos priimtus sprendimus.
Algirdas Pečiulis Savivaldybės administracijos direktorės teiravosi, ar, jos manymu, tinkamas buvo sprendimas steigti Plungės sporto ir rekreacijos centrą. Direktorė atsakė: „Juk jūs patys, tarybos nariai, tą sprendimą priėmėte.“ Anot A. Beierle Eigirdienės, dabar šiuo klausimu vyksta teismas – Plungės sporto mokyklos direktorius Kostas Petrutis yra apskundęs Savivaldybės tarybos sprendimą dėl sporto mokyklos reorganizavimo. Tad ateityje sprendžiamąjį žodį šiais klausimais tars ir teismas.
Alsėdiškių nuogąstavimus dėl kliūčių, atsiradusių jungiantis prie neseniai įrengtos centralizuotos vandentiekio ir nuotekų valymo sistemos, tarybai ir Savivaldybės administracijos direktorei perdavė Audrius Klišonis. Jo teigimu, alsėdiškiai norėtų jungtis prie bendrų tinklų, tačiau koją kiša tai, kad Alsėdžiai – urbanistikos paveldo objektas, tad, norint kasti tranšėjas, reikia dar ir archeologinius kasinėjimus atlikti. O tai gyventojams – pernelyg sudėtinga ir brangi užduotis. Kokių veiksmų šiuo klausimu imsis administracija?
A. Beierle Eigirdienė tikino, kad veiksmų tikrai bus imtasi – kreipsis į paveldosaugininką Antaną Eičą, o jei reikės, – ir į Kultūros paveldo departamento direktorę Dianą Varnaitę. „Juk jei paveldosaugininkai mums kiš koją, nesurinksime privalomo prisijungusiųjų prie centralizuotų tinklų skaičiaus. Ir mums teks grąžinti pinigus Europos Sąjungai“, – sakė A. Beierle Eigirdienė.
Audrius Misiūnas teiravosi, kaip sekasi įgyvendinti sprendimus, susijusius su tunelio po geležinkelio bėgiais įrengimu. Anot administracijos direktorės, tunelio techninis projektas jau patvirtintas, o Savivaldybė įpareigota atlikta parengiamuosius darbus: kadangi, rengiant tunelį, teks uždaryti vieną gatvelę, vietoj jos reikia projektuoti naują, be to, reikia parengti ir žiedinės sankryžos (ji bus ties Dariaus ir Girėno bei Lentpjūvės gatvių sankirta) projektą. Dokumentacijai rengti Lietuvos automobilių kelių direkcija Savivaldybei žada 250 tūkst. Lt.
Sportininkų
projektui – stop!
Gana audringai svarstytas ir sportininkams aktualus klausimas – pritarti ar nepritarti Plungės sporto ir rekreacijos centro norui dalyvauti projekto, kuriam įgyvendinti reikės ir Savivaldybės biudžeto lėšų, veikloje.
Minėtasis centras nori dalyvauti projekto „Sportas – kelias į toleranciją ir pagarbą“ veikloje. Jam įgyvendinti iš ES fondų tikimasi gauti apie 90 tūkst. eurų. Savivaldybei reikėtų prisidėti apie 50 tūkst. Lt. Tiesa, jei projektą parems valstybė, Savivaldybės indėlis mažės per pusę.
Šį klausimą pristačiusi Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė Elvyra Valerija Lapukienė akcentavo, kad jų komitetas projektui pritarė, o lėšų skyrimui –
ne. Motyvas – skurdus šiųmetinis biudžetas, bet neprieštarauta, kad centras reikiamą sumą paimtų iš Savivaldybės sporto rėmimo programos lėšų.
Nemaža dalis tarybos narių šiuo klausimu buvo gana skeptiški: „Kažin, ar 50 tūkstančių litų nėra per daug, kad sporto funkcionieriai galėtų pasivažinėti ir pagilinti žinias“. Neigiamos nuomonės buvo ir Albertas Krauleidis. Anot jo, kol biudžetas nepatvirtintas, nereikėtų pinigų lengva ranka dalyti. „Nuojauta man kužda, kad dėl neapgalvotai išdalytų pinigų vėliau kentės biudžetinių įstaigų darbuotojų atlyginimai – juos teks karpyti“, – kalbėjo A. Krauleidis.
A. Misiūnas piktinosi kolegų netolerantiškumu sportininkams ir tuo, kad E. V. Lapukienė, pristatydama klausimą, esą keičia nuomonę ir viską suvelia – neva komitetas svarstė ne taip, kaip dabar kalba pirmininkė. E. V. Lapukienė nenusileido, jos teigimu, A. Misiūnas, kai nebeturi argumentų, griebiasi asmeniškumų ir imasi kažką kaltinti. „Dabar Lapukienė bloga, nes žlugdo sportą. Misiūnas tokios
praktikos turėtų atsisakyti“, – piktinosi komiteto pirmininkė.
Kadangi politikų nuomonės labai kirtosi, sprendimas šiuo klausimu liko nepriimtas. Panašu, jog prie jo bus grįžta kiek vėliau.
Už didesnę rinkliavą –
tik keturi balsai
Savivaldybės taryboje dar kartą aptartas rinkliavos už komunalines atliekas didinimo klausimas. Posėdyje dalyvavusi UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ ekonomistė Daina Milerienė politikus gąsdino: bendrovės finansinė padėtis labai rimta, Europos Sąjungai reikės įrodyti, kad TRATC gyvybingas, bet to padaryti nepavyks, todėl… gresia sankcijos. „Pavyzdys – Tauragės RATC, kuris tiekėjams skolingas 4,2 milijono litų, bankams – 4 milijonus, o Europos Sąjunga jiems jau grasina 2 milijonų eurų bauda. Taip bus ir mums, jei Savivaldybės prie bendrovės gyvybingumo neprisidės nei pinigais, nei palankiais sprendimais.
Robertas Endrikas sakė už rinkliavos didinimą nebalsuosiąs dėl kelių priežasčių. Pirmoji – kad kitos savivaldybės nesilaiko solidarumo principo, be to, socialiai neteisingi esantys ir TRATC nuostatai. „Jei jau nusprendėm, kad šiukšlina ne žmogus, o jo turimas nekilnojamasis turtas, tai apmokestinkim ne pastatą, o jo kvadratūrą. O dabar juk tiek pat moka ir nedidukė parduotuvėlė, ir didžiulis prekybos centras. Taigi iki liepos dar yra laiko bendrovei pasitempti“, – sakė R. Endrikas. Dar pajuokavo: „Sūrį reikia pakabinti ant virvelės, kad būtų ko siekti, o ne taip lengvai imti ir padidinti rinkliavą.“ Prieš rinkliavos didinimą 20 procentų buvo ir daugelis kitų tarybos narių – juk žmonės šiemet negyvena 20 proc. turtingiau, kad išsyk tiek būtų galima tarifą didinti.
Taigi rinkliavos didinimo klausimas pro tarybą „nepraslydo“ – mygtuką „už“ paspaudė tik keturi tarybos nariai. Prie šio klausimo bus grįžta vasaros viduryje.
Priedai
Apsvarstytas ir priedų prie tarnybinių atlyginimų skyrimo klausimas. Tiesa, apie priedus diskutuota ir gruodį, bet tada nutarta, kad, kol miglotas biudžetas, pinigais reikėtų nesišvaistyti. Sausį vėl grįžta prie to paties klausimo. Žinia, kad biudžetas ir dabar dar nepatvirtintas, bet nutarta priedų klausimo nebevilkinti.
To, kad priedų nusipelnę ir verti kultūros įstaigų vadovai – viešosios bibliotekos direktorė Violeta Skierienė (priedas – 40 proc.), kultūros centro direktorius Romas Matulis (70 proc.) ir Žemaičių dailės muziejaus vadovas Alvidas Bakanauskas (40 proc.), niekas neneigė. Jiems papildomas atlygis už darbą skirtas be diskusijų.
O štai dėl 30 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedų Savivaldybės administracijos direktorei ir jos pavaduotojui pasiginčyta. Juolab kad priemokos skiriamos ne metams, o iki pat kadencijos pabaigos.
Savivaldybės administracijos direktorės A. Beierle Eigirdienės atlyginimas – 4 027 Lt per mėnesį (būtent tiek popieriuje jai priskaičiuota 2012 m. III ketvirtį), jos pavaduotojo Česlovo Kerpausko – 3 645 Lt (taip pat neatskaičiavus mokesčių). Gaudami 30 proc. dydžio priemokas, Savivaldybės administracijos vadovai uždirbs maždaug po tūkstantį litų daugiau. Tačiau, kaip akcentavo pati A. Beierle Eigirdienė, iki šiol kone dvejus metus jiedu su pavaduotoju dirbo be priedų.
„Ar nebus taip, kad direktorė ir jos pavaduotojas gaus solidžius priedus, o kitiems darbuotojams trūks pinigų atlyginimams išmokėti arba reikės nemokamų atostogų eiti?“ – kandų retorinį klausimą uždavė A. Krauleidis.
Vis dėlto dauguma pasisakė už tai, kad administracijos vadovai priedus turi gauti.
