Vasario 14-ąją į posėdį rinkosi Savivaldybės tarybos nariai. Svarbiausias darbotvarkės klausimas – dar kartą išnagrinėti ir patvirtinti 2013 metų Plungės rajono savivaldybės biudžetą. Be to, taryba sutiko pakartotinai išklausyti UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ pasiūlymą dėl pigios šilumos energijos pirkimo-pardavimo. Šįkart prieš tarybą stojo ne bendrovės atstovas, o „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus.
Savivaldybės tarybos posėdis pradėtas nuo… meilės prisipažinimų. Kadangi taryba rinkosi vasario 14-ąją, per Šv. Valentiną, opozicijos vyrai, prisipažinę, kaip myli moteris ir kaip neįsivaizduoja be jų savo gyvenimo, visoms įteikė geltonų tulpių.
Nežinia, ar dėl „valentiniškos“ nuotaikos, ar dėl kokių kitų priežasčių, daugelis klausimų tą dieną ėjo lyg per sviestą. Ilgiausiai sugaišta, svarstant 2013 metų biudžetą, kurį parengė ir Savivaldybės tarybos „teismui“ pateikė Savivaldybės administracija.
Biudžetas – net liesesnis už pernykštį
Jau 2012 metais visi stebėjosi, kaip rajonas išgyvens iš skurdaus 85 mln. Lt biudžeto, tačiau šiemet jis dar pora milijonų liesesnis – 83,89 mln. Lt. Tokios numatytos biudžeto pajamos –
tikslinės valstybės dotacijos, mokesčiai, įstaigų ir įmonių pajamos ir kt. Na, o išlaidos – 90,81 mln. Lt. Jos didesnės, nes išleisti planuojama ne tik visas pajamas, bet dar ir iš banko skolintus beveik 7 milijonus litų.
Biudžeto projektą tarybai pristačiusi Savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė akcentavo, kad biudžetas – subalansuotas, bet labai įtemptas. Jis formuotas pagal pernykščius principus – atlyginimai biudžetinių įstaigų darbuotojams numatyti tik 11 mėnesių ir dar 7 proc. mažesni, na, o lėšų prekėms įsigyti ir sumokėti už paslaugas įstaigos gaus 41 proc. mažiau nei joms reikia.
2012 metų pradžioje pradelstų skolų Savivaldybė turėjo 600 tūkst. Lt, dabar – 1,7 mln. Lt. Taigi per metus į minusą „uždirbome“ daugiau nei milijoną litų. Bendra Savivaldybės skola – beveik 24 mln. Lt (čia visos skolos ir paskolos bankams).
A. Beierle Eigirdienė sakė tikinti, jog įtemptą biudžetą bent kiek sušvelnins viršplaninės lėšos, kurių tikimasi gauti pardavus privatizuojamus objektus (tokių – devyni), susigrąžinus permokėtą Pridėtinės vertės mokestį (PVM), surinkus daugiau mokesčių.
Išklausę A. Beierle Eigirdienės, tarybos nariai dėl suformuotojo biudžeto turėjo ir klausimų, ir priekaištų.
Audrius Klišonis klausė, kaip planuojama spręsti lengvatinio pavėžėjimo problemą. Padėtis liūdna: lėšų poreikis šiai paslaugai – 3 mln. Lt, biudžete numatyta tik 1,8 mln., o pernykštė skola – 501 tūkst. Lt. Taigi numatytųjų pinigų užtenka tik pusmečiui. „Už kokias lėšas ši paslauga bus teikiama antrąjį pusmetį?“ – domėjosi A. Klišonis. Anot Savivaldybės administracijos direktorės, lengvatinio pavėžėjimo problema aktuali visoje Lietuvoje, taigi ją spręsti reikia visos šalies mastu – siekti, kad apmokėjimui už pavėžėjimą savivaldybėms būtų skirta daugiau lėšų. „Šį klausimą jau aptarėme Lietuvos savivaldybių asociacijoje ir kreipėmės į Vyriausybę“, – sakė A. Beierle Eigirdienė. Be to, bus imtasi priemonių ir vietoje –
pasak direktorės, reikės sėsti prie apskrito stalo ir dar kartelį optimizuoti maršrutus.
Mykolas Pronckus rajono finansinę padėtį apibūdino vienu žodžiu – tragiška! Jam pritarė ir kiti opozicijos atstovai, sakydami, kad biudžetas tik atrodo subalansuotas, o realiai jis – gramzdinantis Savivaldybę į dugną.
UAB „Plungės šilumos tinklai“ dirbantis tarybos narys Juozas Šlepetis kolegoms sakė: „Toks biudžetas ne tik Savivaldybę, bet ir paslaugas teikiančias įmones gramzdina. Pavyzdžiui, vasario pradžioje biudžetinės įmonės „Plungės šilumos tinklams“ buvo skolingos 2,2 milijono litų. Kaip įmonė turi išgyventi?“ Jam antrino ir Albertas Krauleidis. Anot jo, biudžetinėms įstaigoms šildyti metams reikia 3 milijonų litų. Ši suma sumažinta 41 proc., tai yra iki 1,75 mln. Lt, o skola „Plungės šilumos tinklams“ šiai dienai – 2,2 mln. Lt. „Taigi jau šiandien už šilumą esame skolingi pusę milijono litų, nes to, ką skyrėme metams, neužtektų net skolai padengti. O už ką įstaigas šildysime visus metus?“ – klausė A. Krauleidis. Pastarajam pritarė ir Robertas Endrikas – šiųmetinis biudžetas subalansuotas ne gyventi, o tik senoms skoloms padengti.
Nerimauta ir dėl biudžetinių įstaigų darbuotojų – jiems per mėnesį numatyta tik 16 darbo dienų. „Ar tai reiškia, kad žmonės bus spaudžiami eiti nemokamų atostogų ar imti biuletenius?“ – domėjosi tarybos nariai. Savivaldybės administracijos direktorė tikino: „Padėtis analogiška pernykštei, bet pernai sugebėjome nemokamų atostogų išvengti. Tikimės, kad nuo jų pavyks išsisukti ir šiemet. O jei nepavyks, nemokamų atostogų eisime visi solidariai. Eisiu ir aš, gal net ilgesniam laikui nei kiti.“
Buvo ir tokių, kurie biudžetu džiaugėsi: „Tikrai džiaugiuosi, kad biudžete rasta lėšų ne tik išgyventi, bet ir veikloms – sportui, kultūrai, švietimui. Juk kad ir kaip sunku, negalime veiklos iš gyvenimo išbraukti.“
Tvirtinant biudžetą, posėdyje dalyvavo 21 tarybos narys (iš 25). 14 pasisakė už, 7 buvo prieš taip subalansuotas metų pajamas ir išlaidas. Vis dėlto biudžetas patvirtintas ir „paleistas“ į apyvartą.
„Vičiūnai“ dovanotų šilumos trasas
Kitas visus itin sudominęs klausimas – dėl pigios šilumos, kurį pristatė „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis L. Skierus. Sausio pabaigoje tuo pačiu klausimu Savivaldybės tarybos posėdyje kalbėjo UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ technikos direktorius Audrius Ozolas.
Anot L. Skieraus, laikas eina, o šilumos ūkyje pokyčiai ne tokie spartūs, kaip norėtųsi. Dėl to prarandami dideli pinigai, gyventojai ir Savivaldybė permoka už šilumos energiją. Ir tai – ne centai, o milijonai litų per metus. „Man ne tas
pats, kiek plungiškiai moka už šilumą. Siekiu, kad ji žmonėms būtų kuo pigesnė, juolab kad nemaža dalis jų – mūsų įmonių darbuotojai“, – sakė verslininkas.
L. Skierus akcentavo, kad „Vičiūnai“ nesiekia tapti šilumos gamintoju. „Mūsų biznis – ne šilumos gamyba, o žuvies perdirbimas. Bet mūsų fabrikuose gamybos proceso metu pasigamina ir šiluma. Ji – perteklinė, todėl galime pigiai pasiūlyti miestui“, – kalbėjo „Vičiūnų“ bendraturtis. Be to, jau balandį „Plungės kooperatinė prekyba“ baigs statyti biokuro katilinę ir užkurs 10 megavatų (MW) galios katilą.
Pasak L. Skieraus, „Plungės kooperatinė prekyba“ šilumos energiją UAB „Plungės šilumos tinklai“ parduotų pigiai – 9 centai už kilovatvalandę. Tačiau, kad ta pigi šiluma pasiektų vartotojus, reikia daug investuoti ir padirbėti. „Reikia nutiesti apie 4 kilometrus šilumos trasų ir sujungti Lentpjūvės ir V. Mačernio gatvių katilines. Mes visa tai padarytume savo lėšomis – investuotume 6-7 milijonus litų, o paskui trasas neatlygintinai perduotume miestui. Tai būtų tiesiog dovana“, – kalbėjo verslininkas.
L. Skieraus tvirtinimu, visas šis sumanymas – ne iš piršto laužtas, o parengtas pagal prieš keletą mėnesių Savivaldybės tarybos patvirtintą Šilumos ūkio specialųjį planą. „Jūs pasidarėte tokį planą, už jo parengimą sumokėjote 100 tūkstančių litų, o mes siūlome tik įgyvendinti to plano sprendinius“, – sakė „Vičiūnų“ bendraturtis.
Esą paskaičiuota, kad, įgyvendinus viską, kas suplanuota, šiluma vartotojams atpigtų maždaug iki 18 ct/kWh (dabar „Plungės šilumos tinklams“ mokame apie 24 ct/kWh).
„Taigi teikiame tokį pasiūlymą. O jau kovo mėnesį tikiuosi išgirsti taip arba ne. Jei kovo mėnesį Savivaldybės taryba mūsų pasiūlymui pritars, jau spalį turėsite ir trasą, ir pigesnę šilumą. Ilgiau nei iki kovo mes laukti negalime“, – reziumavo L. Skierus.
Tarybos nariai į pasiūlymą reagavo skirtingai. Vieni sakė, kad tik džiaugtis reikia ir išskėstomis rankomis priimti ir trasą, ir pigesnę šilumą. Kiti abejojo, sakydami, kad patikės tik pamatę tikslius specialistų skaičiavimus.
Skeptišką nuomonę išsakė ir posėdyje dalyvavęs „Plungės šilumos tinklų“ generalinis direktorius Petras Piekus. Anot jo, jei lauke 21 laipsnis šalčio, Plungės miestui reikia 30 MW šilumos energijos, o „Plungės kooperatinė prekyba“ siūlo tik 4-6 megavatus. „Keturi megavatai – mizerna kaimo katilinė. O 9 centų kainos aš net neįsivaizduoju, tokia neįmanoma. Ir dėl trasų – žinoma, gerai jas gauti už dyką, bet paskui reikės jas išlaikyti, prižiūrėti“, – gana piktai kalbėjo direktorius.
L. Skierus jam atsakė: „Petrai, jūs vadovaujat Savivaldybės įmonei ir privalote siekti, kad šilumos kaina plungiškiams būtų maksimaliai maža. Todėl mūsų pasiūlymui neturėtumėte oponuoti.“
Tikėtina, kad prie šio pasiūlymo politikai sugrįš kovą – jis bus svarstomas ir Savivaldybės tarybos komitetuose, ir pačioje taryboje.
