Manau, nedaug kas žino, kad Plungėje jau aštuonerius metus gyvuoja moterų asociacija „12+“. Tai klubas, vienijantis buhalteres, sekretores ir kitų panašių profesijų moteris. O jų asociacijoje – keturiolika. Apie tai, kas paskatino moteris burtis ir ką jos veikia, susibėgusios į susirinkimus, kalbėjomės su organizacijos pirmininke Roma Žilinskiene bei klubo nare Rita Bitariene.
Anot ponios Romos, klubas suburtas vien profesiniais tikslais. Mat buhalterijos srityje nuolat keičiasi įstatymai, atsiranda visokių naujovių, tad šios profesijos atstovės pajuto poreikį dalytis informacija, turimomis žiniomis ir patirtimi.
Į vadinamąjį buhalterių klubą dvylika moterų pradėjo burtis prieš aštuonerius metus. Po poros metų jos sugalvojo įteisinti savo veiklą ir įregistravo moterų asociaciją pavadinimu „12+“. Tai, ko gero, reiškė, kad tos dvylika yra pasiruošusios „pripliusuoti“ ir daugiau bendraminčių. Paklausta, ar per tuos aštuonerius metus labai keitėsi klubo narių sudėtis, ponia Roma atsakė, kad branduolys išlikęs – iš dvylikos pirmųjų trys išėjo, tačiau prisidėjo penkios naujos.
Priėmimo į klubą tvarka nėra labai jau paprasta – moterys priimamos tik pagal rekomendacijas. Klubo narės apsvarsto pateiktąją kandidatūrą ir nusprendžia – priimti ar ne. Be to, galioja ir savotiška veto teisė – jei bent viena iš klubo narių yra prieš naujokės įsiliejimą į asociacijos veiklą, ji ir nepriimama. Ar savąjį veto reikia argumentuoti? Ne, tiesiog pasakai, kad kandidatūrai nepritari, ir jokie paaiškinimai nereikalingi.
Pasak ponios Romos, kuri yra UAB „Plungupė“ buhalterė, ir ponios Ritos, buhalteriaujančios viešojoje įstaigoje Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyboje, klubo veikla moterims ir naudinga, ir džiuginanti. Pirmiausia – dėl galimybės tobulėti profesinėje srityje. „Mūsų darbe nuolat kažkas keičiasi, užtat organizuojama daug mokymų, seminarų. Žinoma, ne visos galime į juos nuvykti – ir dėl laiko stokos, ir dėl finansų, o žinoti naujoves privalome. Šiuo aspektu klubas mums – tikras išsigelbėjimas“, – kalbėjo ponia Roma. Anot jos, tos, kurios nuvyksta į mokymus, vėliau visą gautą informaciją, žinias perduoda kolegėms. O tas dalijimasis patirtimi visoms duoda didžiulės naudos.
Įdomu tai, kad per tuos aštuonerius metus klubo veikla iš profesinės peraugo į gerokai platesnę bei įdomesnę, o jos narės jau tapusios artimomis draugėmis, kaip pačios juokauja, – didelės šeimos dalelėmis. Anot ponios Romos, iš pradžių moterys bendravo nedrąsiai ir apsiribojo vien pokalbiais bei diskusijomis profesinėmis temomis. Dabar jau visiškai kitaip. Žinoma, daug dėmesio skiriama ir darbo reikalams, bet, išvykus į kelionę, ekskursiją, ar kokios šventės metu žodis „buhalterija“ yra tabu. Moterys juokiasi: „Jei kažkas bando užvesti kalbą apie darbą, net simbolines baudas taikome. Nes reikia juk kažkada ir atsipūsti nuo tų buhalterinių reikalų.“
O kokia dabar asociacijos „12+“ veikla? Į susirinkimus moterys renkasi porą kartų per mėnesį, be to, visada susibėga ir gimtadienių atšvęsti. Susiėjusios, be jau minėtų profesinių klausimų, aptaria ir daug asmeninių dalykų: pasakoja, kuri kur buvusi, kokių įspūdžių patyrusi, kokį naują pomėgį atradusi ar įdomią knygą perskaičiusi. Be to, klubo moterys kasmet organizuoja kelionę į užsienį, tad jau aplankiusios Vengriją, Čekiją, Slovakiją, Kroatiją, Turkiją, Ispaniją. Ir Lietuvos nepamiršta – vyko į Druskininkus, Trakus, kur gamino kibinus, išvaikščiojo Kernavės piliakalnius, lankėsi Šiaulių šokolado fabrike, Rinkuškių alaus darykloje, surengė naktinę ekskursiją po Joniškėlio Karpių dvarą, apžiūrėjo Klaipėdą. Daug pamatė ir čia pat, Žemaitijoje, aplankiusios Lopaičių piliakalnį, Šaltojo karo muziejų, rašytojos Žemaitės memorialinį muziejų ir daug kitų vietų. O kur dar bendros išvykos į koncertus, spektaklius, pačių organizuojami teminiai vakarėliai, sporto šventės, pagamintų patiekalų degustacijos…
Paklaustos, kaip į jų „podarbinę“ veiklą reaguoja namiškiai (ar neverkia vieni namuose likę vaikai, ar nebamba vyrai), moterys nusijuokė: „Daugelio mūsų vaikai jau suaugę arba bent jau ūgtelėję, taigi verkiančiųjų nėra. O vyrai mūsų veiklą toleruoja – juk jie irgi savų pomėgių turi, iš namų kartais ištrūksta.“ Pasak ponios Romos, kai kurių vyrai stebisi: ką, susirinkusios vienos, moterys veikia, kuo ten užsiima, kad grįžta „be kvapelio“, bet puikiai nusiteikusios, šypsodamosi? „Mums klubo veikla – puiki laisvalaikio praleidimo forma. Esame bendramintės, puikiai sutariame, džiaugiamės būdamos kartu, užtat po susirinkimų šypsomės“, – sakė ponia Roma ir jos kolegė Rita.
