Žemaičių Kalvarijos miestelis puoselėja tradiciją: ne pirmus metus prasidėjus rugsėjui visus kviečia dalyvauti šviesos ir muzikos festivalyje „Šviesos ieškok naktyje“. Rugsėjo 5 dienos vakarą spalvinga šventė surengta jau jubiliejinį, dešimtąjį, kartą. Organizatorių džiaugsmui, renginys nepraranda populiarumo ir štai jau eilę metų yra gausiai lankomas ne tik vietinių kalvariškių, bet ir svečių iš aplinkinių miestų ir miestelių. Išlaikyta festivalio tradicija nepalieka abejingų: „Šviesos ieškok naktyje“ vaizdai tikrai užburia.
Festivalio „Šviesos ieškok naktyje“ ištakos – metai, kada Žemaičių Kalvarija buvo pelniusi Lietuvos mažosios kultūros sostinės vardą. Nuo to laiko kiekvieną rudenį šviesos ir muzikos renginys labai laukiamas. Pasigėrėti šviečiančių dekoracijų įvairove, išvysti ryškiausiomis spalvomis pasipuošusią Žemaičių Kalvariją ir pasiklausyti čia tą vakarą skambančios muzikos verta.
Tiesa, šiųmetis festivalis šįkart į Žemaičių Kalvariją kvietė atvykti anksčiau: dar nesutemus vietos mokyklos kiemelyje laukė mokslo komandos „N2“ pasirodymas. Įvairūs mokslu paremti eksperimentai, po kurių kilo dūmai ar net pasirodė ugnis! Vaizdas kaip reikiant įtraukė žiūrovus: įdomu buvo ir vyresniems, ir vaikams ne tik pamatyti, bet ir patiems patirti bei prisiliesti prie bandymų ir taip bent truputį praskleisti mokslo pasaulio staigmenų šydą.
Po mokslo komandos pasirodymo visi patraukė link Šv. Jono kalno. Įvairiomis spalvomis apšviestas kalnas nuteikė mistiškai, o saulei pasislėpus už horizonto, aplinka tapo išties ypatinga. Lazerių šviesų surengtoje programoje nuskambėjo ir atlikėjų Domanto Razausko ir Jono Krivicko akustinis koncertas. Šokį susirinkusiems dovanojo Žemaičių Kalvarijos kolektyvas „Šokio vizija“, vadovaujamas Sandros Jazdauskienės. Lazerių šviesoms braižant orą, prisiminta ir Šv. Jono kalno legenda.
Istoriniai šaltiniai liudija, jog šis piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu – XIII a. Čia stovėjo 1253 m. minima kuršių pilis Gardai. Piliakalnis randasi Varduvos dešiniajame krante ir santakoje su Pagardenio (Cedrono) upeliu. Anot legendos, prie Varduvos upelio buvo krikštijami žemaičiai. Krikštijamieji gaudavo naujus vardus, ir dėl šios priežasties upė pavadinta Varduva, o šalia esantis kalnas – Šv. Jono Krikštytojo kalnu.
„Šviesos ieškok naktyje“ festivalis, po stabtelėjimo ant Šv. Jono kalno, ilga dalyvių eisena nuvingiavo link miestelio centro. Po atviru dangumi čia visų laukė įvairios šviečiančios dekoracijos, papuošusios Žemaičių Kalvariją. Džiugu, kad į kvietimą kurti šviečiančias instaliacijas visada atsiliepia ne tik vietiniai gyventojai ir organizacijos.
Parkelyje prie Švč. Mergeles Marijos Apsilankymo bazilikos šviesos ir muzikos šventė tęsėsi klausantis Žemaičių Kalvarijos kultūros centro kolektyvų pasirodymo: reginį su šviečiančiais burbulais sukūrė grupė „Vintažas“, dainas dovanojo moterų ansamblis „Crescendo“. Į puikų koncertą pakvietė Gediminas Jokubauskas su grupe „Anei“, kurie atliko ir miestelio himnu tapusią dainą.
Kad toks renginys įvyktų, reikalingas draugiškas vietos bendruomenės žmonių susitelkimas. Kai kuriems jų tą vakarą skirtos Plungės rajono savivaldybės mero pasirašytos padėkos, kurias įteikė vicemeras Žydrūnas Purauskis. Taigi tokiu raštu pagerbta Danutė Janušienė – už prasmingas iniciatyvas, nuoširdų atsidavimą ir kūrybines įžvalgas, praturtinančias mūsų bendruomenę. Jai linkėta, kad kūrybinė dvasia ir toliau lydėtų kasdien, o naujos idėjos skleistųsi taip pat gražiai, kaip iki šiol.
Žemaičių Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo parapijos klebonui Modestui Ramanauskui padėka – už geranoriškumą, atvirą širdį ir nuolatinę pagalbą. Kartu tartas ir nuoširdus padėkos žodis Žemaičių Kalvarijos senelių globos namų kolektyvui – už dešimtmetį bendrystės, paramą, idėjas ir šventinį grožį, kuriuo kasmet praturtinama aplinka.
Ne tik muzika ir dainos džiugino festivalio dalyvius. Renginio vienu svarbiausiu ir gražiausiu akcentu tapo fontanas, kuris specialiu pasirodymu vainikavo visą jubiliejinę šventę: apšviesti vandens purslai „šoko“ skambant Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikai.
Kaip pastebėjo viena iš pagrindinių festivalio organizatorių Žemaičių Kalvarijos kultūros centro direktorė Rima Jokubauskienė, tą vakarą kiekvienas buvo laukiamas ir įvairiomis spalvomis nušvitusioje Bazilikoje: čia buvo galima užeiti ir pasiklausyti vargonų skambesio ir paieškoti ne grožio akims, o Dievo šviesos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
