Kovo aštuonioliktąją UAB „Plungės Jonis-S“ patalpose vyko klubo „Melioracijos senjorai“ visuotinis narių susirinkimas. Senjorai aptarė praėjusių metų veiklą ir kūrė planus ateičiai.
Susirinkimą pradėjęs UAB „Plungės Jonis“ valdybos pirmininkas, klubo garbės narys Jonas Varkalys paminėjo, kad susirinkime dalyvauja 64 proc. visų narių. Tad tokio skaičiaus pakako, jog į senjorų klubą būtų priimti nauji nariai – Albertas Gaudutis, Vladas Valančius ir Antanas Jokužys.
Kitas svarbus susirinkimo momentas – ilgamečio melioracijos darbuotojo Konstantino Blažaičio devyniasdešimties metų jubiliejaus paminėjimas ir klubo „Melioracijos senjorai“ garbės vardo suteikimas jam. Nors jubiliatas susirinkime nedalyvavo dėl paprastėjusios sveikatos, jo istoriją susirinkusiesiems papasakojo J. Varkalys.
K. Blažaitis gimė 1923-ųjų kovo 8-ąją Kauno rajone. Tėvai turėjo nedidelį ūkelį, bet, būdamas vos pusės metukų, Kostas neteko mamos. Iš pradžių jį prižiūrėjo auklė, vėliau tėvas vedė. Anot J. Varkalio, K. Blažaitis pasakojęs, kad iš pamotės didelės šilumos nejautė, tad visa atrama buvo tėvelis. Jo dėka Konstantinas baigė gimnaziją, vėliau dirbo mokytoju. Mokytojaudamas pažinojo daug šviesių ir iškilių žmonių, kurie vis kalbėjo apie Lietuvos nepriklausomybę. Kaip pasakojo J. Varkalys, K. Blažaitis tapo partizanų būrio „Viesulas“ ryšininku, bet buvo sulaikytas. 1946 metais jį nuteisė dešimčiai metų nelaisvės ir ištrėmė į Vorkutą (Rusija). Dėl prasto maisto, sunkaus darbo K. Blažaitis apie pusmetį gulėjo ligoninėje, o paskui buvo perkeltas dirbti į šachtas. Ten K. Blažaitis susipažino su kitu nuteistuoju ir per jį pradėjo susirašinėti su būsima savo žmona Adele. 1959 metais buvo reabilituotas ir po vienuolikos metų kalėjimo grįžo į Lietuvą. Čia ilgą laiką dirbo melioracijoje.
Klubo pirmininkas Feliksas Zulonas taip pat papasakojo, kad K. Blažaitis pasižymėjo ramiu būdu – sprendžiant įvairias problemas visada išlikdavo taktiškas. Susirinkę senjorai vienbalsiai nusprendė K. Blažaičiui pirmajam iš klubo „Melioracijos senjorai“ suteikti garbės nario vardą.
Klubo valdybos narys Algirdas Ukrinas pateikė praėjusių metų klubo veiklos ataskaitą. „Klubas įregistruotas prieš dvejus metus, tad jau išaugome iš šliaužtinukų ir, rėmėjų padedami, mokomės tvirtai stovėti ir vaikščioti“, – linksmai savo ataskaitą pradėjo A. Ukrinas. Pasak jo, praėjusiais metais klubo nariai rinkosi į tris visuotinius susirinkimus, o klubo valdyba buvo susibūrusi keturis kartus.
Rėmėjų padedami, melioracijos senjorai lankėsi Šaltojo karo muziejuje (Platelių sen.), Telšiuose – kunigų seminarijoje, Lopaičiuose (Tverų sen.), Kaune. Kaip sakė A. Ukrinas, klubo nariai dalyvavo visuotinėse talkose, padėjo Plungės vaikų globos namams, taip pat nuolat pagelbėja klubo nariams ir jų šeimoms.
„Žmogus turi ne tik gauti, bet ir duoti. Tad, kol turime jėgų, padėkime kitiems“, – ragino susirinkusiuosius klubo prezidentas F. Zulonas.
Finansinę klubo ataskaitą pateikusi Aldona Paulauskienė sakė, kad, nors klubo biudžetas labai mažas, vis dėlto jie išgyvena. A. Paulauskienė pasidžiaugė, kad klubo nariai – suprantantys ir padedantys vieni kitiems džiaugsme ir varge. Ji paragino susirinkusiuosius, ištikus bėdai, nesikuklinti – prašyti pagalbos.
Senjorams taip pat buvo pateikta klubo revizoriaus bei etikos komisijos ataskaita.
J. Varkalys džiaugėsi, kad klubo veikla neužgeso, o apjungė ne tik Plungės, bet ir Rietavo bei aplinkinių rajonų melioracijos darbuotojus. Jis dar kartą paragino įsiklausyti į klubo prezidento kvietimą padėti kitiems.
Išklausę ataskaitas, „Melioracijos senjorai“ vaišinosi arbata ir aptarė šių metų veiklos planą.
