Kovo 21-ąją į posėdį rinkosi Savivaldybės tarybos nariai. Pirmąją posėdžio valandą politikai šįkart skyrė ne rajono reikalams spręsti, o pranešimui „Apie korupciją ir jos prevenciją“, kurį skaitė ne vienam valdininkui baimę keliančios institucijos Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Klaipėdos valdybos Korupcijos prevencijos poskyrio viršininkas Leonas Barišauskas.
Apie STT ir korupciją
Pranešimas apie korupciją ir STT veiklą buvo ir įdomus, ir gana smagus – viršininkas L. Barišauskas ne tik pasakojo, bet ir rodė skaidres, filmukus. Pasak STT pareigūno, korupcija – rimta problema. Apklausos rodo, kad visuomenė korupciją įvardija, kaip ketvirtąją pagal aktualumą problemą Lietuvoje. Na, o labiausiai korumpuoti (vėlgi apklausų duomenimis) esantys sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai.
Kalbėdamas apie STT veiklą, L. Barišauskas juokavo: „Yra žmonių, kurie mus vadina estetinio lavinimo tarnyba. Na, o per laidą „Klausimėlis“ viena respondentė atsakė, kad STT yra tarnyba, kuri… tikrina kunigų skaistumą.“ Baigdamas pasisakymą, L. Barišauskas visiems posėdžio dalyviams pasiūlė užsirašyti jo kontaktus – jeigu kiltų noras pranešti apie korupcijos apraiškas. „Be to, mes turime profilį ir socialiniame tinklalapyje „Facebook“, tik draugų neturime“, – šmaikštavo STT pareigūnas.
Dėl detaliųjų planų – problemos
Klausimą dėl detaliųjų planų tarybai pristatęs Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Robertas Endrikas sakė, jog kai kurie planai jam kelia nerimą. „Ateina žmogus ir prašo 3 hektarų žemės ūkio paskirties sklypą kur nors pamiškėje padalyti į 20 mažų ir pakeisti naudojimo paskirtį. Bendriesiems planams tai lyg ir neprieštarauja, bet, kas bus, jeigu tuose sklypuose pradės augti namai. Juk ten nei kelių, nei vandentiekio, nei kanalizacijos. O tada jau gyventojai kreipsis su prašymais visa tai įrengti“, – kalbėjo R. Endrikas.
Komiteto pirmininkas šį klausimą iškėlė todėl, kad ir šįkart susidūrė su analogiška situacija – gautas prašymas leisti rengti detalųjį planą Užlieknio kaime, kur didelį žemės sklypą norima padalyti į daug mažų ir parduoti kaip sodybvietes.
Tarybos narės Elvyros Valerijos Lapukienės nuomone, taryba neturi teisės atmesti žmogaus prašymo, juolab, jeigu jis neprieštarauja įstatymams. „Jei ten viskas teisėta, žmogus kreipsis į teismą ir mes, nedavę leidimo, bylą pralaimėsim“, – kalbėjo E. V. Lapukienė.
Visi pritarė, kad ir Plungės miesto, ir Plungės rajono bendrieji planai, numatantys didžiulę gyvenamųjų zonų plėtrą, prasilenkia su realybe. Taigi išeitis viena – galvoti apie naujų planų rengimą.
Kol kas neprivatizuos
„Plungė“ jau rašė, kad Savivaldybės administracija Savivaldybės tarybos komitetams pateikė siūlymą privatizuoti laisvas likusias patalpas (apie 200 kv. m) Senamiesčio a. 5. Vietos ūkio ir ekologijos komitetas privatizavimui nepritarė, tačiau Ekonomikos, finansų ir biudžeto komitetas, patalpas pavadinęs kupra, buvo kitos nuomonės – biudžetui žūtbūt reikalingos lėšos, užtat patalpas reikia privatizuoti. Taigi klausimas pasiekė ir tarybą.
Anot R. Endriko, jei taryba nuspręstų parduoti patalpas, tai būtų vienadienis sprendimas – juk gauti pinigai tuoj išgaruotų, o kai patalpas nuomoji, pajamų gauni nuolat. „Noriu pakartoti tą patį, ką sakiau per komiteto posėdį: melžiamos karvės niekas neparduoda. Jei nuomosim ir per metus gausim apie 40 tūkstančių litų, tai per dešimt metų neblogai uždirbsim“, – tokia R. Endriko nuomonė.
Komiteto nariai domėjosi, kas tas žaltys, kuris Savivaldybės administracijos direktorę Astą Beierle Eigirdienę sugundė parduoti patalpas, nors visai neseniai Savivaldybės taryba buvo nusprendusi jas nuomoti ir už 1 kv. m imti 15 Lt per mėnesį. Direktorė pirkėjo neįvardijo, bet pasakė: „Interesantų yra, bet jokia korupcija čia nekvepia. Juk jei nuspręsim parduoti, turėsim tą turtą įvertinti, skelbti aukcioną. Taigi kas taptų patalpų savininku, dar visiškai neaišku.“ A. Beierle Eigirdienės teigimu, tos patalpos – tikra našta. Juk iš nuomos daug neuždirbsi, o netrukus jas jau remontuoti reikės.
Ragindamas nepritarti privatizavimui, R. Endrikas liūdnai juokavo: „Jei parduosim, tai pasielgsim taip, kaip rusai, kai okupavo Karaliaučiaus kraštą. Jie, nenorėdami lipti į trešnes uogų, medžius nupjovė, bet kitąmet trešnių nebeturėjo…“
Taryba privatizavimui nepritarė, taigi patalpos bus nuomojamos.
Ar atleisti nuo rinkliavos?
Tarybą pasiekė siūlymas – būtų teisinga ir žmogiška šalia Jėrubaičių sąvartyno gyvenančius žmones atleisti nuo rinkliavos už komunalinių atliekų tvarkymą. Dalis tarybos narių siūlymui pritarė tik iš dalies – esą tai neturi būti užkrauta tik ant Plungės savivaldybės pečių, tegu prie lengvatos Jėrubaičių gyventojams prisideda ir kitos savivaldybės, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) akcininkės.
Kiti vis dėlto buvo už tai, kad lengvata tiems gyventojams turi būti taikoma šimtu procentų, o kitą šio klausimo dalį tegu sprendžia TRATC valdyba – ar lengvatos naštą palikti Plungės savivaldybei, ar išdalyti visoms. „Netgi jei liks tik Plungės savivaldybei, manau, tuos 3 000 litų kaip nors biudžete surasime“, – sakė E. V. Lapukienė.
Taryba pritarė: gyvenantieji arti sąvartyno nuo rinkliavos bus atleisti.
