Savivaldybei pakvietus, kultūros įstaigų darbuotojai lankė partizanų ir kitų laisvės gynėjų žūties vietas, atminimo ženklus, krašto istorijai ir kultūrai nusipelniusių žmonių kapus. Tęsiamos ir kitos anksčiau pradėtos tradicijos, kurias palaiko tremtinių ir politinių kalinių organizacija, krašto istorija besidomintys rajono žmonės.
Subūrė kultūros darbuotojus
Mūsų krašto žmonės jau ne pirmus metus aktyviai dalyvauja iniciatyvose, skirtose įamžinti ir aktualizuoti Lietuvos laisvės gynėjų ir amžinybėn išėjusių žymių kraštiečių atminimą.
Jaunųjų šaulių, rajono moksleivių, nevyriausybinių organizacijų narių, krašto istorija besidominčių gyventojų dalyvavimas renginiuose, skirtuose aplankyti partizanų ir kitų šalies laisvės gynėjų žūties vietas, kapus, jų atminimui pastatytus paminklus, iškilių kraštiečių kapus tapo kasmetine tradicija. Prie šių iniciatyvų galima priskirti ir bendruomenišką laisvės gynėjų paminklų aplinkos, kapaviečių tvarkymą prieš Visų šventųjų dieną bei Vėlines. Į šį mažeikiškių sąjūdį įsijungia vis daugiau rajono įstaigų ir organizacijų.
Paskutinę spalio savaitę Savivaldybės administracijos Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyrius pakvietė kultūros įstaigų žmones aplankyti partizanų ir kitų šalies laisvės gynėjų žūties vietas, atminimo ženklus, krašto istorijai ir kultūrai nusipelniusių žmonių kapus. Šioje akcijoje dalyvavo ir kultūros sritį kuruojanti Savivaldybės vicemerė Živilė Keršytė.
Mažeikių kapinėse – daug iškilių kraštiečių
Mažeikių Henriko Nagio viešosios bibliotekos komanda apsilankė Mažeikių miesto kapinėse, uždegė žvakeles prie tremtinių ir partizanų kryžiaus.
Bibliotekos bendruomenės atstovai pagerbė Alberto Ruginio – politinio kalinio, ilgamečio Lietuvos politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus pirmininko, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos Mažeikių skyriaus garbės pirmininko – atminimą. Šiam kraštiečiui, kuris amžinybėn išėjo 2019-ųjų spalį, už darbus, skirtus išsaugoti Lietuvos laisvės gynėjų atminimą bei įamžinti rezistencijos kovas mūsų rajone, prieš dešimtmetį buvo suteiktas Mažeikių miesto garbės piliečio vardas.
Prisimindami buvusius kolegas, bibliotekos darbuotojai uždegė žvakeles prie antrojo Mažeikių bibliotekos vedėjo Petro Vainoro (bibliotekai vadovavo 1930–1941) kapo, kitų čia palaidotų bibliotekininkų kapų, sutvarkė Henriko Nagio ir jo sesers Liūnės Sutemos artimųjų kapavietę.
Beje, šeimos kapas surastas šiemet – pagal nuotrauką, kurią į Mažeikių muziejų atnešė Aida Verbavičienė – kadaise gausios buknaitiškiųPračkauskų giminės palikuonė.
Mažeikių kultūros centro komanda, malda ir žvakės liepsnelėmis pagerbusi miesto kapinėse palaidotus tremtinius ir partizanus, aplankė ir ilgamečio Mažeikių bažnyčios vargonininko, miesto kultūrinio gyvenimo puoselėtojo Karolio Pukevičiaus kapą.
Mažeikių muziejininkai tradiciškai, kaip ir kasmet, sutvarkė bei papuošė Stasio Ličkūno – muziejaus įkūrėjo, kraštotyrininko, spaudos darbuotojo – kapą.
Ir darbai, ir išbandymai…
Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja Rūta Končiutė-Mačiulienė pasakojo, kaip įstaigų bendruomenės sureagavo į Savivaldybės ir skyriaus iniciatyvą.
Tirkšlių kultūros centro darbuotoja Birutė Vaičkuvienė drauge su anūkėle Kotryna sutvarkė Jonaičių miške žuvusiems partizanams skirto atminimo ženklo aplinką, uždegė žvakeles prie Tirkšlių kapinėse esančio Rūpintojėlio stalinizmo aukoms atminti. Žvakių liepsnelės suplazdėjo ir ant partizanų Barauskų bei aktorės, operos solistės Mortos Vaičkienės kapų.
Viekšnių kultūros centro darbuotojos lankė savo miesto naujosiose kapinėse esantį kapą kenotafą, skirtą žuvusiems Vyčio būrio partizanams atminti.
Laižuvos kultūros centro darbuotojai žvakes uždegė prie nužudytiems partizanams atminti skirto kryžiaus Purvėnų kaime.
„Buvo nelengva surasti žemėlapyje pažymėtą partizanų žūties vietą, esančią atokiame vienkiemyje, bet radome ir ateityje ją lankysime“, – pažadėjo Laižuvos kultūros centro direktorė Laima Virkutienė.
Jau daugelį metų Židikų kultūros centro komanda lanko partizanų atminimo ženklą Senmiestės kaime, o nuo praėjusio rudens – ir naujai pastatytą kryžių Paviliotėjė bei Židikų miestelio centre stovintį Nepriklausomybės paminklą. Atmintinas vietas kultūros darbuotojos puošia savo sukurtomis gėlių kompozicijomis.
Šiemet moterys, nepabūgusios lietingo oro, surengė talką Pikelių kapinėse, kur tvarkė apleistus vertingus antkapius.
Žmonės tai daro kiekvienais metais
Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus specialistės vyko į Akmenės rajono Papilės miestelį, kur ant piliakalnių įkurtose kapinėse ilsisi ilgametė Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė, daugelio kultūrinių projektų sumanytoja ir įgyvendintoja. Pagerbtas buvusios vadovės atminimas, taip pat uždegtos žvakės prie Laisvės gynėjų paminklų Gauryliuose ir Pievėnuose.
Tęsiama ir Savivaldybės prieš keletą metų inicijuota akcija lankyti už laisvę kovojusių ir gyvybes paaukojusių kraštiečių žūties bei atminimo įamžinimo vietas.
Šioje akcijoje kasmet dalyvauja Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių Mažeikių skyriaus nariai, juos suburia tirkšliškė Irena Reivytienė.
Šiemet talkininkai lankė, tvarkė aplinką ir žvakeles uždegė prie Baltojo kryžiaus Rupėkių kaime, prie Sedos girioje esančio atminimo ženklo, taip pat – Sedos senosiose kapinėse, kur palaidoti Tėvynės apsaugos rinktinės kariai, prie Vadagiuose, Paviliotėje, Bukončiuose ir Ukrinų kaimo kapinėse esančių atminimo ženklų ir paminklų.
Į šią akciją kasmet aktyviai įsijungia Purvėnų kaime ūkininkaujantis ir rezistencijos kovomis besidomintis Kęstutis Sidabras. Jis aplanko Laižuvos, Mažeikių apylinkės, Viekšnių seniūnijose esančius atminimo ženklus bei Akmenės ir Skuodo rajonuose esančias vietas, kurios mena stribų nužudytus partizanus, kilusius iš Mažeikių rajono.
„Esu dėkinga šią mūsų iniciatyvą palaikiusių kultūros įstaigų darbuotojams. Ačiū sakau žmonėms, kurie ir darbais, ir švietėjiška veikla prisideda prie mūsų krašto istorijos išsaugojimo. Dėkoju seniūnijų darbuotojams, prižiūrintiems žuvusiųjų už mūsų laisvę kapus ir atminimo ženklus – pjaunantiems žolę, surenkantiems senas žvakes, atliekantiems kitus reikalingus darbus“, – apibendrino Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus vedėja R. Končiutė-Mačiulienė.
Nuotr. iš Kultūros, sporto ir paveldosaugos skyriaus, įstaigų ir kultūros centrų archyvų
