Balandžio 6-7 dienomis Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejuje šurmuliavo rietaviškiai bei svečiai. Šeštadienį apvalaus stalo diskusijoje „Kultūros žmonės ir Lietuvos valstybė: kodėl lieka svarbi Sąjūdžio patirtis?“ savo įspūdžiais dalinosi rašytojas Liudvikas Jakimavičius, kalbininkė Ramutė Bingelienė, kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys, istorikas Naglis Puteikis, atidaryta jauno dailininko Algimanto Černiausko tapybos darbų paroda. Sekmadienį rietaviškius aplankė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius.
Minėjo Sąjūdžio kelią
Sąjūdžio 25-mečiui skirtas minėjimas pradėtas jauno dailininko Algimanto Černiausko tapybos darbų parodos „Hedonisto širdis ir auksas arba mažos linksmybės pragare“ atidarymu, rašytojas Liudvikas Jakimavičius skaitė anapilin iškeliavusio poeto Marcelijaus Martinaičio eiles.
Tylos minute pagerbtas Amžinybėn išėjusių Rietavo sąjūdiečių Prano Vizgirdo, Aldonos Kubilienės, Adolfo Budrikio, Vytauto Samsonavičiaus, Jono Alekso, Marijonos Lukauskienės atminimas.
Apskrito stalo diskusijos dalyviai aptarė žmogaus savigarbos, tautos orumo, tiesos ir laisvės idėjas. Kultūros istorijos tyrinėtojas Darius Kuolys kvietė susimąstyti: „Valstybė yra skirta ginti tautos egzistenciją. To garantija – laisvės idėja, viešumas, skaidrumas. O ką mums pavyko pasiekti per 25-erius metus? Ar mūsų valstybė yra grindžiama tiesa? Ar patikimas tautos egzistencijos skydas? Ar mūsų politikai rūpinasi tautos likimu? Ar laisvoje Lietuvoje yra laisvų lietuvių?“.
Rašytojas L. Jakimavičius minėjo, kad šiuo metu pradingo visuomenės „moralinės ašys“. Akcentuojama, kad Seime reikia teisininkų, ekonomistų, energetikų, o kultūros žmonės stumiami „į paraštes“. „Nebeturime ryškių autoritetų. Juozas Aputis, Sigitas Geda, Jonas Strielkūnas, Justinas Marcinkevičius – asmenybės, į kurias verta lygiuotis, o dabar, netekus moralinės atsparos, apima našlaitystės jausmas“, – sakė L. Jakimavičius.
Kalbininkė Ramutė Bingelienė pasidalijo mintimis apie žurnalistikos vaidmenį šiuolaikinėje visuomenėje. Istorikas Naglis Puteikis prisiminė Sąjūdžio laikus ir to meto žmones.
„Provincijose ir regionuose pažanga lėtesnė“…
Sekmadienį rietaviškius aplankė Seimo opozicijos lyderis Andrius Kubilius, kurį Rietavo konservatoriai ir bendražygiai pasitiko gana šaltai, išsakė nemažai priekaištų.
Nors A. Kubilius tikino nesivaikąs pigaus populizmo, tačiau „mina kelius“ į tautos širdį – esą apie politiką kalbėti galima bet kur. Jis prisipažino, kad balandžio 5 d. Klaipėdoje kartu su pramogų pasaulio atstovu Algiu Ramanausku bei konservatorių aktyvistais alaus darykloje rengė politines diskusijas, neva sulaukusias jaunimo susidomėjimo.
A. Kubilius nesipurtė ir nepopuliariausio politiko vardo. Esą didžiųjų miestų gyventojai jį palaiko labiau nei provincijos. Nors, pasak jo, „dirbti didžiuosiuose miestuose ir provincijoje reikia skirtingai“. Tačiau seimūnui teko pripažinti, kad provincijoje bei regionuose pažanga lėtesnė nei didžiuosiuose miestuose, būtent todėl žmonės balsuoja už populistus. Anot politiko, reikia siekti, kad regionuose netrūktų išsilavinusių žmonių, kvalifikuotų specialistų.
Nors opozicijos lyderio vizitu pasidžiaugė TS-LKD Rietavo skyriaus pirmininkas Juras Beinusauskas, jis vis dėlto apgailestavo, kad svečiai Rietave apsilanko tik prieš pat visuotinius partijos pirmininko rinkimus ir… būdami opozicijoje. Deja, jiems esant valdžioje, rietaviškių vargai liko neišgirsti.
Vertino pagal formatą „perku-parduodu“?
Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas Seimo opozicijos lyderiui priminė, kad neretai abejotini dalykai ir „apačioje“ užčiuopiamos problemos „viršūnėse“ lieka neišgirstos. Pasak jo, valstybėje prasideda griuvimas ir destruktyvūs procesai, kuomet nesąžiningiems socialinių pašalpų gavėjams leidžiama „valytis kojas“ į valstybės biudžetą.
„Informacinio ryšio nebuvimas, negirdėjimas ir nesusikalbėjimas tarp žmonių ir valstybės veikėjų turi būti išgyvendintas. Kodėl leidžiame klestėti pasipelnytojams, o bendras valstybės turtas lieka nesuvaldytas? Praėjusios kadencijos švietimo ir mokslo ministerijos veiklą jis pavadino didžiausia nesėkme: valdžioje buvę asmenys viską vertino pagal formatą „perku-parduodu“. Ar idėjinės nuostatos, išdėstytos konservatorių programoje, nėra pakirstos dėl pragmatiškumo?“, – klausė V. Rutkauskas.
Jis pasigedo ir aiškesnės TS-LKD vadovų pozicijos FNTT skandale.
Pažėrė kritikos
Lietuvos nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos Rietavo skyriaus pirmininkė Violeta Ledinauskienė išsakė savo nuogąstavimus dėl „parduotos Žemaitijos“ – planuojamos skalūninių dujų paieškos Rietavo teritorijoje. „Nejaugi savo vaikams paliksime užterštus gruntinius vandenis? Kodėl turime leisti sprogdinti savo kiemą?“ – klausė V. Ledinauskienė.
Rietavo savivaldybės daugiavaikių motinų draugijos „Motulės delnuos“ pirmininkė Veronika Vasiliauskienė apgailestavo, kad TS-LKD sąskrydžio metu bergždžiai bandė išsakyti tuometiniam premjerui A. Kubiliui daugiavaikių mamų problemas.
Ji priminė, kad apmaudu, jog konservatoriai pritarė siūlymui atidėti valstybinių pensijų skyrimą dorai vaikus užauginusioms daugiavaikėms mamoms bei paprašė bent dabar, kai jau pateikta tai reglamentuojanti pataisa, jai pritarti.
Seimo narė Agnė Bilotaitė priminė, kad, anot jos, A. Kubilius, būdamas valdančiojoje koalicijoje, parodė aukščiausią kompetenciją, vedant Lietuvą iš ekonominės krizės. Pasak jos, „kiekviena partija turi veikti kaip įmonė, kur vadovą pagal vadybos principus gali atstovauti ir jo komanda“.
Svečiai pažadėjo kviesti ekspertus aiškintis dėl skalūninių dujų paieškos įtakos ekologiniu aspektu.
