
Kaip prieš šešerius metus, taip ir dabar, J. Biliūno gatvės gyventojai jaučiasi „išdurti“. 2006-aisiais Europos Sąjunga jiems žadėjo geresnę gyvenimo kokybę, kurios pasekmė – neišbrendamas purvynas. Pernai gyventojai vėl „nuskalpuoti“ – visus metus gatvelę maurojo teismo pastatą stačiusios UAB „Vėtrūna“ sunkiasvorė technika, dabar statybos darbai baigti, o J. Biliūno gatvė po sunkvežimių kursavimo pirmyn-atgal virto dar baisesne klampyne.
Pasak gyventojų, juos sugundęs „žaltys“ atšliaužė 2006 metais. Tuomet, pasinaudojusi Europos Sąjungos lėšomis, Savivaldybė J. Biliūno gatvėje gyvenančius žmones aprūpino vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistema. Mat buvo netvarka – prie pat Babrungo upės gyvenantys žmonės neturėjo centralizuotos kanalizacijos, o tai reiškia, kad, ko gero, nemaža dalis jų teršė upę. Tada jiems žadėta: turėsit patogumus, o tai reiškia – ir geresnę gyvenimo kokybę.
Žmonės patikėjo, bet, kaip sakoma, lazda turi du galus. Mat J. Biliūno gatvės gyventojai iki Europos Sąjungos investicijos vandentiekio ir nuotekų surinkimo sistemos neturėjo, bet džiaugėsi asfaltuota gatvele. Po to – viskas atvirkščiai: patogumai yra, o asfalto dalyje gatvės… neliko. Taip neliko, kad net su žiburiu nerasi. Nors, kaip teigia patys žmonės, asfaltas buvo ir netgi gana kokybiškas, neduobėtas (o tai dabar taip reta!). „Asfaltas tikrai buvo, gyvenom be purvo, be dulkių ir bet kuris iš gyventojų jums tai patvirtins“, – sakė „Plungės“ kalbintas J. Biliūno gatvės gyventojas Romas Martišauskas. Tą patį patvirtino ir pastarojo kaimynas Jonas Pargaliauskis. „Asfaltas buvo, o pastaruosius kelerius metus per purvynus klampojame“, – sakė jis.
Gyventojų teigimu, Savivaldybė turėjo du projekto variantus: su išardytos gatvės dangos atstatymu ir be atstatymo. Kažkodėl pasirinktas pastarasis. O tai reiškia, kad dar 2006-aisiais, klojant vandentiekio ir kanalizacijos tinklus, asfaltas buvo išardytas ir nebepaklotas. Tiesa, dalis gatvelės (gal dėl to, kad gyvena gana žinomi plungiškiai?) po darbų buvo išasfaltuota, tačiau visas galas liko užmirštas. Atrodo – visiems laikams.
Likę be asfalto, gyventojai nesikeikia tik žiemą, kai stipriai pašąla. Pavasarį ir rudenį iš proto varo tešlynai, vasarą –
dulkių kamuoliai. Ir taip – jau septintus metus. Tai štai jums ir Europos Sąjungos parama, geresnė gyvenimo kokybė. Beje, dabar žmonės jau nebežino, kas jiems didesnis patogumas –
vandentiekis ir kanalizacija ar asfaltuota gatvė?
Žmonės įsitikinę: išardyta gatvės asfalto danga privalėjo būti atstatyta! „Mes neprašome prospekto su šaligatviais, apšvietimu ir kitais privalumais. Tik grąžinkite mums tai, ką turėjome“, –
sako gyventojai. Juolab kad mato, jog visose kitose gatvėse, atlikus darbus, danga atstatoma – ir mieste, ir netgi Varkaliuose asfaltas sutvarkytas. „O gal čia kažkas tyčia nori nuteikti mus prieš Europos Sąjungą, kad keiktume ją už purvyną, dairytumėmės į Rytus ir sakytume, kaip gerai buvo prie ruso“, – šmaikštauja gyventojai.
R. Martišauskas juokauja: „Į Plungę atsikrausčiau prieš aštuonerius metus, tuomet link mano namų vedė asfaltuota gatvelė, o dabar tenka dardėti duobėtu kaimo keliuku. Sulaukiu svečių iš užsienio, tai tie nesupranta, ar aš kaime, ar miesto centre gyvenu.“
Savivaldybės administracijos Vietos ūkio ir turto skyriaus vedėjo pavaduotojo Arvydo Liutikos teigimu, pagal tuomet galiojusią tvarką už Europos Sąjungos lėšas buvo galima tik tinklus kloti, o asfalto dangai atstatyti tų pinigų nebuvo galima naudoti. „Projekte buvo numatyta gatvę atstatyti iki vadinamosios juodos dangos, tai yra užkasti tranšėjas, užlyginti ir sutrombuoti, bet neasfaltuoti“, – sakė A. Liutika. O kodėl dabar gatvės sutvarkomos? Skyriaus vedėjo pavaduotojo teigimu, dabar Europos Sąjunga asfalto atstatymo darbus jau leidžia įtraukti į projektus. „O jei tai būtume padarę tuomet, mūsų išlaidos būtų pripažintos netinkamomis ir Savivaldybė jas turėtų padengti iš savo biudžeto“, – kalbėjo A. Liutika.
Pasak gyventojų, praėjusiais metais gatvės būklė dar pabloginta, mat visus metus ja važinėjo teismo pastatą stačiusi sunkiasvorė UAB „Vėtrūna“ technika. Tiesa, dar prieš prasidedant darbams, svarstyta, ar transportas nesugadins gatvių dangų (šis klausimas 2011-ųjų rugpjūtį svarstytas Saugaus eismo organizavimo komisijos posėdyje). Tuomet gimė mintis, kad su „Vėtrūna“ reikėtų sudaryti sutartį – jei ką sugadins, tegul ir sutvarko. Tačiau ta mintis, kaip gimė, taip ir mirė – Savivaldybė jokios sutarties su statybos bendrove nesudarė. „Aš siunčiau raštą „Vėtrūnai“, bet jokio atsakymo iš jų negavau“, – sakė A. Liutika. Taigi taip ir liko. O kad „Vėtrūna“ savo noru tvarkytų tai, ką pridarė, maža tikimybė, juolab kad įmonė jau restruktūrizuojama.
A. Liutika sakė nesuprantąs, kodėl gyventojai nesikreipia į Savivaldybę, nerašo raštų, nerenka parašų, o tiesiai į redakciją eina? Gyventojai sakė keliaklūpsčiauti neketinantys – negi Savivaldybės administracija, visas būrys specialistų, miesto seniūnija nežino, kokia pačiame miesto centre esančios J. Biliūno gatvės būklė? Ko gero, žino, bet žiūri pro pirštus.