UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC) direktorius Rimantas Adomaitis Plungės rajono savivaldybės tarybos komitetams jau n-tąjį kartą teikia tvirtinti 2013 metų sąmatą. Tačiau, kiek teikė, palaiminimo niekada negavo. Antradienį sąmatą dar kartą aptarė Savivaldybės tarybos Vietos ūkio ir ekologijos komitetas.
R. Adomaičio teigimu, TRATC iš Plungės, Rietavo, Mažeikių, Telšių savivaldybių šiemet planuoja gauti kiek daugiau nei 9 milijonus litų. Tikimasi, kad minėtųjų savivaldybių tarybos nuo liepos 1-osios padidins vietinės rinkliavos už atliekų tvarkymą tarifus, o tai leis šiek tiek padidinti pajamas. Už pirmąjį pusmetį šiukšlių turėtojai mokės tiek pat, kiek ir iki šiol, TRATC jau ir pranešimus gyventojams bei kitiems klientams išsiuntinėjo.
Išlaidų planuojama daugiau nei pajamų – apie 13 mln. Lt. Pasak R. Adomaičio, kadangi TRATC neišgali atsiskaityti su atliekų vežėjais, tie jau kreipėsi į teismą ir pateikė milijoninius ieškinius. Taigi nemažus pinigus kainuos bylinėjimasis, suskaičiuota, kad vien antstolių paslaugos atsieis apie 100 tūkst. Lt. O su vežėjais neatsiskaitoma dėl to, kad skolų negrąžina savivaldybės, vien Mažeikių savivaldybė TRATC skolinga apie 3 milijonus litų. Bendra savivaldybių skola – apie 6 mln. Lt. Anot TRATC direktoriaus, Mažeikiams jau išsiųstas pranešimas dėl galimo teisminio proceso. Beje, Rietavo savivaldybė pusės milijono skolos nepripažįsta ir pati yra padavusi TRATC į teismą. Šią civilinę bylą Plungės rajono apylinkės teismas nutarė perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismui.
Išklausęs, ką kalbėjo R. Adomaitis, Vietos ūkio ir ekologijos komiteto pirmininkas Robertas Endrikas konstatavo: „Kaip suprantu, TRATC bankrotas jau ne už kalnų.“ Bendrovės direktoriaus teigimu, TRATC bankrutuoti negali, nes turi finansinių įsipareigojimų Europos Sąjungai, iš kurios fondų gauta 28 mln. Lt. Anot komiteto narių, Europos Sąjunga TRATC nuo bankroto neapsaugos, bet tikrai gali pareikalauti, kad skirtieji pinigai būtų sugrąžinti. O kas tada?
Posėdyje dalyvavusi Savivaldybės kontrolierė Danutė Jarašiūnienė pasidomėjo, kiek bendrovei skolinga Plungės savivaldybė. Paaiškėjo, kad skola – 826 tūkst. Lt, iš tos sumos 776 tūkst. Lt – gyventojų, įstaigų ir įmonių skolos už suteiktas paslaugas. Taigi jei skolininkai susimokėtų, Savivaldybei ne tiek jau daug ir beliktų – 50 tūkst. Lt.
TRATC komitetui pateikė ir dar vieną naujovę – savivaldybėms nustatyti vienos tonos atliekų sutvarkymo kainą. Tą kainą turėtų sudaryti: kiek TRATC už vieną toną sumoka vežėjui ir tonos atliekų sutvarkymo Jėrubaičių sąvartyne įkainis.
Atliekų tvarkymo įkainis sąvartyne, arba kitaip vadinamas sąvartyno vartų mokestis, visoms keturioms savivaldybėms būtų vienodas – 93,32 Lt už toną. Kita kainos dalis savivaldybėms skirtinga – priklausanti nuo to, kiek mokama vežėjams.
Mažeikių savivaldybės vežėjui mokama 139,10 Lt/t, Telšių – 169,34 Lt/t, o Plungės ir Rietavo vežėjas – UAB „Valda“ – brangiausias. Jam už toną TRATC moka 170,51 Lt, nežiūrint to, kad „Valdai“ važiuoti iki Jėrubaičių sąvartyno – arčiausiai. Kadangi vežėjams mokame skirtingai, tai ir vienos tonos atliekų sutvarkymo kaina savivaldybėms turėtų skirtis: Mažeikiai mokės 232,42 Lt, Telšiai – 262,66 Lt, Plungė ir Rietavas – 263,73 Lt.
TRATC siūloma nauja atliekų sutvarkymo kainos nustatymo metodika Vietos ūkio ir ekologijos komiteto nariams sukėlė ir abejonių, ir net įtarimų. Anot politikų, anksčiau kaina nebuvo skaidoma į jokias dalis, atliekų sutvarkymas kainavo 216 Lt/t, taigi įkainis buvo gerokai mažesnis. Komiteto nariai pyko: „Tai ką, turim po nosim dvokiantį sąvartyną, o dar ir už atliekų sutvarkymą mokėsime brangiau nei kitos savivaldybės!“
Anot R. Adomaičio, dėl vienodos rinkliavos tarp savivaldybių neretai kyla konfliktų, nė viena nenori mokėti už kitoms suteiktas paslaugas. Naujoji metodika, kaip sakė TRATC direktorius, savivaldybėms suteiks galimybę pasitvirtinti ir skirtingus rinkliavų dydžius. „Žinodami, kiek atliekų surenkama savivaldybės teritorijoje ir kiek kainuoja vežėjo paslaugos, politikai galės apsispręsti, kokią rinkliavą nustatyti, kaip mažinti surenkamų atliekų kiekius, kaip skatinti gyventojus rūšiuoti atliekas ir taip toliau. Dabar, norėdami įsiteikti žmonėms ir nekeldami rinkliavos dydžio, politikai visą finansinę naštą užkrauna ant TRATC pečių“, – kalbėjo R. Adomaitis. O kur solidarumo principas? Pasak direktoriaus, vienodas išliks tik vadinamasis vartų mokestis.
R. Adomaičio teigimu, Mažeikių savivaldybė įdarbino žmones, kurie tikrina, kas patenka į komunalinių atliekų konteinerius. Neseniai tokių pat priemonių imtasi ir Telšiuose. O tai šiek tiek sumažino atliekų srautą į sąvartyną. Tik Plungėje esą nieko nedaroma, o atliekų kiekiai vis didėja. Anot TRATC direktoriaus, naujoji metodika ir Plungės savivaldybę privers kažko imtis. Taigi išeina, kad atliekų sukaupiame vis daugiau ir daugiau, rūšiuoti jų nesistengiame, o dar ir vežėjui mokame brangiausiai! Plius – sąvartyną dar uostome. Pasisekė gi mums…
Komiteto nariai nutarė, kad šis klausimas kažkoks painus, tad geriausia būtų apie tai padiskutuoti, kai susirinks visa Savivaldybės taryba.
