![](https://laikrastisplunge.lt/wp-content/plugins/lazy-load/images/1x1.trans.gif)
Iki šiol sąlygas rūšiuoti komunalines atliekas turėjo tik daugiabučių gyventojai. Mat prie namų stovi konteineriai ir buitinėms atliekoms, ir antrinėms žaliavoms: plastmasei, popieriui, stiklui. Neilgai trukus rūšiavimas „atkeliaus“ ir į privačias valdas – individualių namų savininkų bus paprašyta į savo kiemus „įsileisti“ dar du konteinerius.
Griežtesnę atliekų rūšiavimo tvarką reglamentuoja nuo šių metų sausio 1-osios pakoreguotas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas. Pagal jį visi šalies gamintojai ir importuotojai turi mokėti vadinamąjį pakuotės mokestį, kurio lėšos naudojamos antrinėms žaliavoms nuo buitinių atliekų atskirti, surinkti ir išvežti. Mokestį iš gamintojų bei importuotojų renka, o paskui antrinių žaliavų surinkėjams paskirto dvi įmonės – viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“.
Penktadienį antrinių žaliavų surinkimo iš privačių valdų klausimas apsvarstytas Plungės rajono savivaldybėje. Pasitarime dalyvavo VšĮ „Žaliasis taškas“ komercijos direktorius Arūnas Makauskas, Plungės ir Rietavo savivaldybių merai Albinas Klimas ir Antanas Černeckis, abiejų savivaldybių administracijos direktoriai Asta Beierle Eigirdienė ir Vytautas Dičiūnas, UAB „Telšių regiono atliekų tvarkymo centras“ (TRATC), atliekų vežėjo UAB „Valda“ atstovai ir kiti.
Kaip susirinkusiesiems pasakojo „Žaliojo taško“ komercijos direktorius A. Makauskas, Lietuvoje yra apie 5 000 gamintojų ir importuotojų, kurie turi prievolę susimokėti už į rinką išleidžiamų pakuočių tvarkymą. Vadinamąjį pakuotės mokestį gamintojai moka minėtosioms įmonėms – „Žaliajam taškui“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacijai“. Pastarosios, kaip numatyta įstatyme, sudaro sutartis: su savivaldybėmis arba jų įsteigtais juridiniais asmenimis, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, ir surinkėjais. Būtent dėl šių sutarčių sudarymo ir surengtas pasitarimas penktadienį.
Kadangi daugiabučių namų gyventojai turi sąlygas rūšiuoti atliekas, dabar visos „strėlės“ bus nukreiptos į privačias valdas mieste ir kaime. Planuojama, kad kiekvienai valdai už „Žaliojo taško“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacijos“ surinktas lėšas bus nupirkta po du konteinerius: 240 l talpos – plastmasei, popieriui, kartonui, 80 l – stiklui. Gyventojai bus raginami tuos konteinerius priimti į savo kiemus ir rūšiuoti atliekas. UAB „Valda“ bus įpareigota konteinerius periodiškai ištuštinti, o antrines žaliavas išvežti perdirbti. Beje, „Žaliasis taškas“ ir „Pakuočių tvarkymo organizacija“ bendrovei „Valda“ už paslaugas mokės.
O kodėl? Juk surinkėjai uždirba iš to, kad parduoda antrines žaliavas? Komercijos direktoriaus A. Makausko teigimu, rinkti, vežti ir parduoti antrines žaliavas – nuostolingas verslas, gautos pajamos esą nepadengia paslaugos išlaidų, tad primokėti už tai, kad surinkėjas atliktų priskirtą prievolę – išgabentų antrines žaliavas – esą būtina.
Anot Plungės ir Rietavo savivaldybių valdžios atstovų, kokia bus gyventojų reakcija į du papildomus konteinerius, dar nežinia. Juk kai kurie, turintieji nedidelius sklypelius, ir tą vieną konteinerį keikia – kad nėra kur jo laikyti, kad tikras „šašas“. O kaip bus, kai kieme atsiras dar du? Plungės savivaldybės mero A. Klimo nuomone, pasipiktinusiųjų šia naujove tikrai netrūks. Juolab kad dviejų naujų konteinerių atsiradimas sutaps su rinkliavos padidėjimu. „Jau dabar girdžiu, ką atėję gyventojai man sakys. Piktinsis, kad turi rūšiuoti atliekas, apsikrauti papildomais konteineriais, o vietoj lengvatų už tai dar ir didesnė suma mokesčių sąskaitoje.“
Rietavo meras A. Černeckis sutiko, kad piktų bus, tačiau tikrai netrūks ir tokių, kurie džiaugsis naujove. „Juk žmogus iš prigimties yra tinginys. Tad rūšiuoti atliekas ir nešti ar vežti jas į toliau nuo namų esančius specialius konteinerius daug kam buvo ir našta, ir nepatogumas, gal ir gėda. Dabar, turėdami konteinerį kieme, gal noriau rūšiuos?“ – kalbėjo meras.
A. Makausko tikinimu, alytiškiai tokius konteinerius jau turi ir didelių problemų dėl jų nekyla. Išsyk atliekas rūšiuoti panoro pusė gyventojų, tačiau per porą mėnesių ir visi kiti į rūšiavimą įsitraukė. Meras A. Černeckis sakė: „Nors esu liberalas, bet šiuo klausimu esu griežtos politikos šalininkas – rūšiuoti privalo visi, o ne tik tie, kas nori, netingi.“ Taigi gali būti, kad šis reikalas bus sprendžiamas, kaip rusai sako, tokiu „dobrovolno-prinuditelno“ būdu.
Kaip į tai reaguos gyventojai, sunku prognozuoti. Juk iš mūsų bus reikalaujama rūšiuoti atliekas, o tai – papildomas darbas. Tad kiekvienam norėtųsi, kad už tai kažkaip būtų atlyginta. Tarkim, – sumažintu rinkliavos dydžiu. Bet ne, apie atlygį gyventojams bent jau kol kas niekas nekalba. Atvirkščiai – pasitarimo metu užsiminta apie tai, kad nerūšiuojančiuosius reikia bausti, mat tokią praktiką planuoja taikyti alytiškiai, kauniečiai.
Įdomu, kodėl šiuo atveju nepasinaudojama užsienio patirtimi? Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse vadinamieji „bambeliai“ superkami, tad žmonės nemeta jų į bendrą šiukliadėžę, o noriai renka ir parduoda. O kodėl taip negali būti Lietuvoje? Mes irgi plastikinius butelius parduotume – ir vienas kitas litas nepro- šal, ir atliekų kaupai sąvartyne mažesni. Juk stiklinių butelių, už kuriuos moka 25 centus, bet kur nemėtome.
Ir Plungės, ir Rietavo savivaldybių vadovai pritarė, kad sudaryti sutartis reikia ne pačioms savivaldybėms, o įpareigoti TRATC – juk ta bendrovė ir įsteigta atliekų tvarkymo reikalams spręsti. Jei nebus trukdžių, visai tikėtina, kad po mėnesio-kito į mūsų kiemus „atriedės“ dar po porą konteinerių. Suprantantieji, kad rūšiuoti atliekas ir rūpintis švaresne aplinka būtina, juos turėtų sutikti džiaugsmingai.