Sausio 6 dieną iškilmingame renginyje Užutrakio dvare simboliniais aukso vainikais karūnuoti vaizdinės, taikomosios ir paprotinės dailės puoselėtojai. Tarp geriausiųjų – ir Plungės kultūros centro kapelos vadovas, kanklių meistras Alfredas Lučinskas.
Tradicinei konkursinei liaudies dailės parodai „Aukso vainikas“ 2025-aisiais pristatyta per 500 tautodailininkų kūrinių. Kartu su naujausiais darbais eksponuota ankstesnių metų laureatų kūryba, kas leido pažvelgti į liaudies dailės tradicijų kaitą ir jų tąsą per du dešimtmečius.
Konkurso komisija, sudaryta iš žinomų šalies menotyrininkų, tautodailės plėtotojų, įvertino parodai pristatytus darbus ir išrinko 30 finalininkų.
Trijų Karalių dieną iškilmingai karūnuoti trys tautodailės puoselėtojai. Kaip minėjome, tarp jų – liaudies instrumentų meistras, Alksnėnuose gyvenantis A. Lučinskas. Aukso vainiku pasipuošė ir medžio drožėjas Adolfas Andriejus Viluckis iš Kretingos, margučių margintoja Jurgita Zinkienė iš Mastaičių (Kauno r.).
Šis apdovanojimas skiriamas iškiliausiems, kurių kūryboje gyvos šimtmečių tradicijos ir Lietuvos etninis paveldas, o A. Lučinsko darbai reikšmingai prisideda prie liaudies meno tęstinumo ir puoselėjimo.
Tautodailininkas yra baigęs liaudies muzikos instrumentų studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, ilgus metus dirbęs Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos birbynės specialybės mokytoju.
A. Lučinskas kanklių gamyba susidomėjo 1987 metais. „Anuomet vadovavau Plungės kultūros namų liaudies instrumentų orkestrui. Sužinojau, kad yra mažytės etnografinės kanklytės. Norėjau gauti tokias orkestrui, bet niekur neradau. Ir tada vienas draugas patarė, kad pasidaryčiau jas pats. Paprašiau brolio Vytauto, kuris buvo žinomas liaudies meistras, pagalbos. Pabandėme ir pavyko. Mūsų dirbinį pamatę vilniečiai folkloristai iš karto užsiprašė, kad ir jiems penkerias kankles padarytume. Taip ir prasidėjo“, – pasakojo iš Žlibinų kilęs ir iki šiol save žlibiniškiu laikantis Alfredas.
„Pabandžiau daryti kankles ir „susirgau“ – nebegaliu sustoti“, – vienoje iš parodų yra sakęs tautodailininkas. O sustoti ir nebūtų buvę paprasta. Garsas apie gerą meistrą iš lūpų į lūpas sklido tarp folkloro kolektyvų, tad užsakovų niekada netrūko, tuo labiau kad Lietuvoje buvo vos keli instrumentų meistrai. Dabar žemaičio darytomis kanklėmis ir kitais muzikos instrumentais groja ne vienas folkloro kolektyvas, jos skamba visose dainų šventėse.
Sekėsi A. Lučinskui ne tik su užsakovais, bet ir su mediena. Dešimt metų geriausiomis iš Karelijos atvežtų eglių lentomis jį aprūpino vienos firmos Kretingoje vadovas, kuris ir pats buvo prie meno – skulptorius. „Sužinojęs, kad medienos reikia kanklėms gaminti, jis leisdavo išsirinkti man pačias geriausias lentas“, – geru žodžiu meistras prisimena kretingiškį.
Gabios žlibiniškio rankos ne tik kankles, bet ir basedlas (tristygius žemaitiškus kontrabosus), cimbolus, muzikinius žaislus darė. Paklaustas, iš kur toks rankų gabumas, iš kur polinkis į muziką, A. Lučinskas svarstė: „Muzikalumas gal atėjo iš senelio, kurio nebeatsimenu – tėvelio tėvas buvo kaimo muzikantas. Mama irgi meno gyslelę turėjo: paveikslus piešdavo, kažkada ir skulptūrą buvo nulipdžiusi.“
Aukso vainikas apvainikavo ilgus kanklių meistro meistrystės metus. A. Lučinskas sakė, kad šis apdovanojimas jam svarbus, nes rodo, kad jo darbas vertinamas ir reikalingas Lietuvai. „Žinokit, kad ir mane patį apima ypatingas jausmas, kai, nuvažiavęs į dainų šventes, išgirstu skambant kankles. Taip gera klausytis jų skambesio“, – prisipažino kanklių tėvas.
Užutrakio dvare vykusio renginio dalyvius sveikino kultūros ministrė Vaida Aleknavičienė, Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus direktorius dr. Arūnas Gelūnas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro direktorius Saulius Liausa, Trakų rajono savivaldybės atstovai, Lietuvos tautodailininkų sąjungos regioninių skyrių ir bendrijų nariai, menotyrininkai, iškilūs visuomenės, kultūros veikėjai.
Nuo 2005 metų kasmet vykusios nacionalinės „Aukso vainiko“ parodos nuo šiol bus organizuojamos kas dvejus metus. Jų organizatoriai praneša, kad nuo 2026-ųjų nacionalinis kryždirbystės konkursas bus rengiamas atskirai.
Lietuvos nacionalinio kultūros centro nuotr.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
