„Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus jau kelis mėnesius Plungės politikus bando įtikinti, kad „Vičiūnai“ turi galimybę plungiškiams atpiginti bene pačią brangiausią komunalinę paslaugą – šildymą. „Vičiūnų“ įmonių grupės bendrovė „Plungės kooperatinė prekyba“ Savivaldybei siūlo įrengti ir padovanoti 6 mln. Lt vertės šilumos trasas bei nori, kad UAB „Plungės šilumos tinklai“ pirktų jų gaminamą šilumos energiją.
Ilgai dvejoję ir abejoję, praėjusį ketvirtadienį politikai „palūžo“ – Savivaldybės taryba pritarė, kad su „Plungės kooperatine prekyba“ būtų pasirašyta sutartis. Ir tai, kaip svarstė patys tarybos nariai, bus bene svarbiausias ir lemtingiausias šios kadencijos sprendimas.
„Vičiūnų“ bendraturtis L. Skierus ir UAB „Plungės kooperatinė prekyba“ technikos direktorius Audrius Ozolas Plungės rajono savivaldybės tarybos narius nuo pat metų pradžios įtikinėjo, kad turi perteklinės šilumos energijos ir gali pigiai (kaina – 9 centai už kilovatvalandę) parduoti ją „Plungės šilumos tinklams“. Ta perteklinė šiluma – nuo fabrikuose naudojamos šaldymo įrangos, be to, „Plungės kooperatinė prekyba“ pasistatė ir ką tik į darbą paleido biokuro katilinę. Siūlomosios šilumos kiekis – ne toks jau ir didelis – 4 MWh (megavatvalandės), šaltuoju sezonu miestui reikia apie 30 MW per valandą.
Kitas „Plungės kooperatinės prekybos“ noras – už 6 mln. Lt pastatyti ir Savivaldybei padovanoti šilumos trasas nuo Lentpjūvės gatvėje esančios „Plungės šilumos tinklų“ biokuro katilinės iki V. Mačernio g. katilinės. Tiesiant trasas, būtų likviduotos brangiai atsieinančios dujinės Stoties g. katilinės bei įjungta palei Birutės gatvę „atitekanti“ „Plungės kooperatinės prekybos“ šiluma.
Kaip jau minėjome, Savivaldybės taryba „Plungės kooperatinės prekybos“ siūlymus nagrinėjo jau ne kartą, bet dėl kylančių abejonių ir įtarimų sprendimo vis nepriimdavo. Anot „Vičiūnų“ bendraturčio L. Skieraus, „Plungės kooperatinei prekybai“ nereikia Savivaldybės tarybos pritarimo dėl šilumos energijos pardavimo, mat, jei tik tinkama kaina, „Plungės šilumos tinklai“ privalo ją nupirkti iš nepriklausomo gamintojo. „Tačiau mums reikia, kad Savivaldybės taryba pritartų trišalei sutarčiai tarp Savivaldybės, „Plungės šilimos tinklų“ ir „Plungės kooperatinės prekybos“. Nes tik pasirašius tą sutartį ir sužiedinus šilumos trasas, šilumą vartotojams įmanoma atpiginti“, – sakė L. Skierus.
Ir šįkart, svarstant klausimą Savivaldybės tarybos posėdyje, tarp politikų kilo daug diskusijų. Vieni sakė tikintys, kad, atsiradus dar vienam šilumos gamintojui, o su juo – ir konkurencijai, kaina mažės. Kiti į šį reikalą nuo pat pradžių žiūrėjo skeptiškai – esą šiluma neatpigs, tik „Vičiūnai“ sau „biznį“ darysis. „Konkurencija visada verčia mažinti kainą. Net tuo atveju, jei kilovatvalandė atpigtų 1 centu, Savivaldybė už savo įstaigų šildymą per metus mokėtų 220 tūkstančių litų pigiau. Juk ir tai jau gerai. Niekaip nesuprantu, ko jūs taip bijot to antro žaidėjo“, – sakė Savivaldybės tarybos narys Romas Remėza.
Kitai „barikadų“ pusei atstovaujantis Albertas Krauleidis sakė nesuprantąs, kam reikalinga tokia paini jungtinės veiklos sutartis: „Mano nuomone, užtenka sudaryti paprastą pirkimo-pardavimo sutartį – „Plungės kooperatinė prekyba“ gamina ir parduoda, „Plungės šilumos tinklai“ perka. Kam ta painiava?“ Pastarajam antrino ir Mykolas Pronckus. Anot politiko, jei tokia sutartis būtų pasirašyta, jis įžvelgtų korupcijos elementų. M. Pronckaus teigimu, „Plungės šilumos tinklai“ ir be nepriklausomo šilumos gamintojo šilumą vis pigina, o birželį kaina turėtų nukristi net iki 19 ct/kWh.
L. Skierus sakė pripažįstąs, kad jų gaminama šiluma kainos nesumažins, didžiausius įkainio pokyčius lems trasų sužiedinimas – mat bus naudojama pigi Lentpjūvės gatvės biokuro katilinės šiluma ir panaikintos Stoties gatvės katilinės. Be to, kaina dar priklauso nuo to, kokios kokybės biokuras naudojamas. „Mes kurui pirkti skelbėme konkursą. Jame dalyvavo penki tiekėjai, tarp jų – ir UAB „Kietasis biokuras“, kuri dabar kurą tiekia „Plungės šilumos tinklų“ katilinei. Ir žinote ką – mums ta bendrovė kurą pasiūlė pigiau nei parduoda „Plungės šilumos tinklams““, – kalbėjo L. Skierus.
Prieš tarybą stojęs UAB „Plungės bioenergijos“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Gediminas Šumskas pasakė tik tiek, kad jų įmonė sutartyje piešiama kaip koks baubas. „Bet mes nesam baubas, mes tik dirbam ir mūsų dėka plungiškiai turi šilumą“, – kalbėjo bendrovės atstovas.
Na, o „Plungės šilumos tinklų“ generalinis direktorius Petras Piekus sakė niekada nesutiksiąs su teiginiu, kad nepriklausomas šilumos gamintojas gali atpiginti šilumą. Anot jo, kiek tokių gamintojų visoje Lietuvoje, o kad kur nors pigtų šiluma, netenka girdėti. 9 centai už kilovatvalandę, P. Piekaus teigimu, – plėšikavimo kaina, kuri „Plungės kooperatinei prekybai“ esą sukraus milijonus.
Po visų pasisakymų, prieš priimant sprendimą, Savivaldybės tarybos opozicija paprašė pertraukėlės – esą prieš balsavimą dar reikia pasitarti. Po pertraukėlės 15 tarybos narių balsavo už, 2 – prieš, 4 susilaikė. Taigi sprendimas priimtas: tarp Savivaldybės, „Plungės šilumos tinklų“ ir „Plungės kooperatinės prekybos“ bus pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, o „Plungės kooperatinės prekybos“ lėšomis bus pradėta šilumos trasų statyba. Jei viskas klosis taip gražiai, kaip „piešiama“, jau šį rudenį plungiškiams šildymas turėtų atpigti.
