Vos tik pasirodo pirmieji pavasario ženklai, Lietuvos žmonės laukia Kaziuko mugės: kas nori kokį dirbinį įsigyti, kas – skanių raguolių paragauti, o kas – tiesiog smagiai pašokti. Jau bene trečius metus Plungės akademiko Adolfo Jucio progimnazijos „Babrungo“ skyriaus bendruomenė mini Lietuvos globėjo šv. Kazimiero dieną – ne tik organizuoja tradicinę mugę, bet ir siekia supažindinti mokinius su Kazimierinių kilme, įtraukti juos į emociškai spalvingą tradicinių amatų atpažinimą.
Šv. Kazimieras – Lietuvos globėjas
Akademiko Adolfo Jucio progimnazijos „Babrungo“ skyriuje nuo paties ryto prasidėjęs šurmulys tęsėsi iki popietės.
Renginio pradžioje tautodailininkė, dailės ir technologijų mokytoja Jolanta Miltenė mokiniams papasakojo, o kitiems priminė, kad šv. Kazimieras buvo Lietuvos žemės sūnus, karaliaus Jogailos vaikaitis. Gero, doro, sąžiningo karalaičio visiškai nedomino karališkas gyvenimas. Jis mieliau draugavo ir bendravo su vargšais, juos globojo.
Po Kazimiero mirties prie jo kapo prasidėjo stebuklai: čia pasimeldusieji pasveikdavo, nelaimėliams pagerėdavo gyvenimas, pildydavosi žmonių troškimai. Romos popiežius paskelbė Kazimierą šventuoju. Tai pirmas Lietuvos šventasis.
Nors kovo 4-oji – šv. Kazimiero mirties diena, ji minima kaip didelė šventė, nes tai yra jo ėmimo į dangų diena. Kazimieras buvo amatininkų globėjas, todėl jau 400 metų tą dieną pagerbti savo globėjo į Vilnių renkasi minios žmonių. Ir seniau, ir dabar žmonės skuba į turgų apsirūpinti žemės ūkio padargais ir kitais reikmenimis.
Seniau sakydavo, kad jei per Kazimierines
tirpsta sniegas, tai prasideda pavasaris, o jeigu vieversys tą dieną išgieda visą savo giesmę, tai artimiausiu metu ištirps visas sniegas ir daugiau nebeužsnigs. Iki šiol žmonės stebi pirmąsias keturias kovo dienas ir prognozuoja keturis metų laikus. Jei kovo rytais šąla – bus vasara graži, jei kovo pradžioje trankosi perkūnija – pavasaris būsiąs šaltas, o vasara – žvarbi ir lietinga. Jei visas kovo mėnuo lietingas, pranašaujami visi metai prasti, o jei kovas šaltas – gegužė būsianti šilta.
Prisiliesti prie amato
„Šiandien paminėti šio vardadienio mes susirinkome savo mokykloje ir pasistengsime atkartoti nors dalį senųjų mūsų krašto tradicijų“, – į tradicinį Amatų kiemą kvietė J. Miltenė.
Mokiniai ne tik pasivaikščiojo ir pasižvalgė, bet ir patys savo rankomis prisilietė prie senųjų mūsų protėvių papročių ir lietuviško savitumo. Pasiskirstę grupelėmis mokėsi visų amatų iš eilės. Perpratę amato paslaptį gavo įvertinimą.
Žinoma, kad vaikai suprastų, ką jie daro, prie kiekvieno amato stalo buvo ir žmogus, galintis apie jį papasakoti. Audimo paslaptis atskleidė Plungės kultūros centro Audėjų klubo narė Kotryna Strakšienė ir J. Miltenė. Itin didelio susikaupimo reikalaujantis amatas ypač viliojo mokinius. Paklausti, ar patinka toks užsiėmimas, vaikai vienu balsu tvirtino: „Taip.“ Tiesa, tuoj pripažino, kad austi – sudėtinga.
Juostų pynimo mokinius mokė tautodailininkė Laima Paksaitė.
Kaip sakė vėliau kalbinta J. Miltenė, kiekvienais metais į Amatų kiemą kviečiami vieno ar kito amato meistrai. Yra čia lankęsis medžio drožėjas Antanas Vaškys, tapytojas Vytas Jaugėla, vytelių pynėjas Vytaras Gedvilas, žolininkė Rasa Žalūdienė, apie kryždirbystę pasakojo Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos Kraštovaizdžio apsaugos skyriaus specialistė (kultūrologė) Aldona Kuprelytė. Nors kasmet stengiamasi įtraukti vis kitokių amatų, yra trys nekeičiami – audimas, molis ir medis.
Šiemet mokiniai galėjo išbandyti prieš daugiau nei tris dešimtmečius itin populiarius makramė. Šito juos mokė renginio organizatorė J. Miltenė. „Dabar makramė vėl tapo madingi. Čia turbūt kaip ir daugelis dalykų gyvena banguotai. Todėl pirmi metai, kai šį mazgų rišimą įtraukėme į Amatų kiemą“, – pasakojo pedagogė.
Kaip pasidaryti popierinius ar kartoninius paukštukus, demonstravo mokytoja Danutė Vilnienė. Jiems sutupdyti reikalingus medinius inkilėlius mokiniai galėjo pasigaminti prie tautodailininko, medžio drožėjo ir tos pačios mokyklos technologijų mokytojo Viktoro Raibužio stalo. Beje, kaip juokavo mokytojas, nesvarbu, kad ne visiems inkilėlis pavyksta idealiai, tačiau Kazimierinių dieną čiulbėjęs vyturys pranašauja gerus laikus.
Kaip prisijaukinti molį, mokiniams atskleidė kandidatė į tautodailininkus mokytoja Vilma Steponaitienė, kaip dekupažu ir siūlų technika dekoruoti margučius – mokytoja Gina Zieringienė.
Už trijų savaičių bus Verbų sekmadienis, tad pats metas susirišti žemaitišką verbą. Kaip tą padaryti, vaikams rodė mokytoja Zita Papievienė. Paslaptis paprasta: žemaitiška verba – kadagys, o prie jo pridedama viena kita gluosnio ar išsprogusio beržo šakelė. Galima pridėti ir kitų medelių šakelių ar gėlių.
Kasmet Amatų kieme mokykla sulaukia nuolatinių draugų – Plungės krizių centro gyventojų. Jų paruošta užduotis – greitai padaromas suvenyras, kuris tiktų ir dovanai, ir tuoj prasidėsiančiai Kaziuko mugei. O kad pilvas nepradėtų urgzti, mokytoja Raimonda Jucytė su aštuntos klasės mergaitėmis vaišino „čirviniais“ blynais ir arbata, tiesa, ne už dyką.
Pasidomėjus, ar mokiniams tokia Amatų kiemo idėja „prigijo“, J. Miltenė neslėpė: „Žinoma, ne viskas išeina tobulai, bet juk tai patirtis. Padarys prasčiau – nieko tokio, mes nekritikuojame, svarbu pabandyti. Kad ir tie patys makramė. Iš pradžių visiems atrodo sudėtinga, bet, kai pabando ir užbaigia darbelį, džiaugiasi ir nori pasiimti jį namo. Lygiai taip pat audimas. Mokiniai labai greit įsijaučia.“
Diena tradicijoms
Nutilus Amatų kiemo šurmuliui, visi įsisuko į Kaziuko mugės linksmybes.
Tradiciškai mugė pradėta ne vienerius metus mokykloje skambančia skanduote: „Vantas, verbas i kiaušinē, / baronkelės i soktinē, / douna, sagės i karuolē, / pėrkėt, sesės, pėrkėt, bruolē, / tad je torėt kon pardoutė – siūlīkėt, nesididžioukėt.“
„Anksčiau Kaziuko mugę organizuodavome po pamokų, tad nei pamokos būdavo normalios, nei mugei didelio ūpo nelikdavo. Todėl nusprendėme šią dieną padaryti laisvą. Norime tokias dienas susieti su tradicijomis, su liaudies kultūra“, – sakė renginio organizatorė J. Miltenė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
