Skaitmeninės technologijos keičia ne tik darbo rinką, švietimo sistemą, žmonių bendravimą ir gyvenimo būdą, bet ir mūsų gebėjimą kritiškai mąstyti bei atpažinti dezinformaciją ar melagienas. Tai ypač svarbu vaikams, kurie jau nuo mažens mokosi naudotis technologijomis ir susiduria su įvairia informacija internete. Kaip nepasimesti informacijos gausoje ir atskirti, kas iš tiesų yra teisinga ir naudinga?
Skaitmeniniai įgūdžiai gerėja
Prieš keletą metų atliktas išsamus tyrimas apie Lietuvos gyventojų skaitmeninius įgūdžius parodė didelį pagerėjimą. 2021 m. pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turėjo 48,8 proc. Lietuvos ir 53,9 proc. Europos Sąjungos (ES) gyventojų. Per trejus metus Lietuvos pažanga buvo daugiau nei tris kartus didesnė nei ES: per 2021–2023 m. pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių gyventojų ES padaugėjo 1,7 proc., o Lietuvoje – 4,1 proc.
„Nors įgūdžių augimas yra reikšmingas, atotrūkis nuo ES vidurkio pagal internetu besinaudojančių gyventojų ir pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių 16–74 metų amžiaus asmenų dalį vis dar išlieka.
2023 m. Lietuvoje internetu naudojosi 89 proc. gyventojų, o ES vidurkis – 92 proc. Tais pačiais metais pagrindinius skaitmeninius įgūdžius turinčių 16–74 metų amžiaus asmenų dalis siekė 52,9 proc., ES vidurkis – 55,6 proc.“, – teigė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) atstovai.
Ugdoma nuo mažens
Vienu svarbiausių įgūdžių laikoma skaitmeninė kompetencija ugdoma nuo priešmokyklinės grupės iki paskutinės gimnazijos klasės.
Ji apima gebėjimą pasinaudoti technologijomis užduotims atlikti, mokytis, spręsti problemas, dirbti, bendrauti, valdyti informaciją bei kurti ir dalytis turiniu saugiai ir etiškai. Švietimo įstaigose, pradedant nuo elementariausių užduočių ir pamažu pereinant iki sudėtingesnių, nuosekliai ugdomas ir skaitmeninis raštingumas siekiant saugų elgesį internete paversti natūraliu įpročiu.
„Gyvename laikais, kai be skaitmeninių įgūdžių neapsieina net paprasčiausios kasdienio gyvenimo sritys. Tačiau kartu tenka susidurti ir su specifinėmis grėsmėmis, kurias sukelia beveik visuotinė skaitmenizacija: dezinformacija, manipuliavimu nuomone, siekiu atskleisti jautrius asmeninius duomenis ir panašiai“, – kalbėjo ŠMSM specialistai.
Mokosi ir vaikai, ir mokytojai
Mokiniai su medijų saugumo principais susipažįsta ir jų mokosi mokyklose. Išskiriamos 6 pagrindinės sritys, pritaikytos kiekvienai klasei pagal vaikų raidos ypatumus ir įgytą patirtį: skaitmeninio turinio kūrimas, algoritmai ir programavimas, duomenų tyrimas ir informacija, technologinių problemų sprendimas, virtualioji komunikacija ir bendradarbiavimas, saugus elgesys.
Švietime skaitmeninės technologijos diegiamos gana sparčiai. Tai reikalauja visos bendruomenės įsitraukimo – tiek skaitmeninių įgūdžių tobulinimo, tiek atsakingo jų naudojimo.
Anot informacija pasidalijusių ŠMSM atstovų, nuo 2023 metų, atnaujinus bendrąsias ugdymo programas, medijų raštingumo programa integruojama kone į visą bendrojo ugdymo turinį. Tai sudaro ypač didelę pilietiškumo ugdymo programos dalį, kuri yra privaloma 9–10 klasėse.
10 klasės mokiniai aptaria žiniasklaidos priemonių įvairovę, jų reikšmę užtikrinant visuomenės informavimą, žodžio laisvę demokratinėje valstybėje, tyrinėja žiniasklaidos ir verslo interesus. Taip pat pamokose vertinami socialinių medijų privalumai ir trūkumai, diskutuojama apie asmeninę atsakomybę už informacinio turinio skelbimą, komentavimą ir platinimą. Analizuojama medijų įtaka asmeniui, socialiniams ir politiniams procesams visuomenėje, mokoma pasirinkti, atrasti ir kritiškai vertinti informaciją.
Ne mažiau svarbu, kad mokytojai ir pedagogai turėtų aukštą skaitmeninių kompetencijų lygį. Jiems rengiami kvalifikacijos tobulinimo seminarai ir programos, leidžiančios kurti interaktyvią ir įtraukiančią mokymosi aplinką, naudoti pažangius metodus ir efektyviai ugdyti mokinių kritinį mąstymą bei gebėjimą atsirinkti patikimą informaciją. Tai – investicija ne tik į technologinius įgūdžius, bet ir į visuomenės atsparumą dezinformacijai bei klaidinančiai informacijai.
Ragina išlaikyti kritinį mąstymą
Rekomendacijos, kuriomis dalijasi ministerija, yra tokios: naudojantis skaitmeninėmis priemonėmis būtina elgtis saugiai, išlaikyti kritinį mąstymą, aklai nepasikliauti pateikiama informacija, naudoti saugias platformas, tinkamai apsaugoti savo paskyras, patikrinti, ar interneto svetainės, kuriose lankotės, yra tikros.
Saugiu elgesiu internete laikomas atsargus asmeninių duomenų skelbimas, stiprių slaptažodžių naudojimas ir kritiškas informacijos vertinimas.
Gyventojai raginami gerai pagalvoti prieš skelbdami jautrią informaciją internete. Nereikėtų skelbti slaptažodžių, adresų, telefono numerių ar finansinės informacijos. Taip pat apribokite paskyrų matomumą, nepriimkite nepažįstamų asmenų į draugus socialiniuose tinkluose. Neatidarinėkite įtartinų nuorodų ar priedų el. laiškuose – tai gali būti sukčių bandymai išvilioti duomenis ar pinigus.
Neaiškūs teiginiai dažnai naudojami klaidinti skaitytojus. Tai dalis dezinformacijos – melagingos informacijos, siekiančios suklaidinti ir supriešinti žmones. Dezinformaciją galima paskleisti netyčia, neatpažįstant melagienų ar nepatikrinus informacijos kituose šaltiniuose. Pravartu pateiktus faktus pasitikrinti patikimuose interneto šaltiniuose, išlaikyti kritinį mąstymą ir budrumą, net jei žinia atrodo intriguojanti.
„Vaikai, įgydami žinių ir patirties mokykloje, gali padėti savo tėvams, seneliams ar kitiems vyresnio amžiaus žmonėms atpažinti dezinformaciją, nesaugias nuorodas ir manipuliuojančią informaciją. Suaugę naujoves geriausiai įsisavina praktiškai jas taikydami, todėl nebijokite kreiptis pagalbos ir būkite saugūs internete“, – sakė ŠMSM atstovai.
Nuotr. iš „Adobe Stock“
