Kovo 11-ąją, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, visoje šalyje prisimenama istorija, nulėmusi šiandieninę valstybės laisvę. 1990 metų kovo 11-ąją Aukščiausioji Taryba paskelbė atkurianti nepriklausomą Lietuvos valstybę, o ši data tapo viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijoje. Laisvė, demokratija ir galimybė patiems kurti savo ateitį šiandien daugeliui atrodo savaime suprantami dalykai, tačiau prieš daugiau nei tris dešimtmečius tai buvo drąsus ir lemtingas žingsnis.
Šios dienos prasmę savaip suvokia ir jaunimas. Valstybės šventės proga mintimis apie laisvę, Kovo 11-osios reikšmę ir Lietuvos vietą Europoje pasidalijo Mažeikių Gabijos gimnazijos moksleiviai Vaiva Kasčiūnaitė ir Ronaldas Ukrinas bei Merkelio Račkausko gimnazijos gimnazistės Toma Čekytė ir Guoda Straupaitė – šių gimnazijų MEPA komandų nariai.
– Ką jums, kaip jauniems žmonėms, šiandien reiškia Kovo 11-oji?
Vaiva: Man, kaip jaunam žmogui, Kovo 11-oji yra labai svarbi diena. Nuo mažens mane mokė, kad reikia puoselėti savo tautos vertybes ir branginti tai, kad gyvenu laisvoje šalyje. Manau, kad būtent ši diena visada primena, jog mes išdrįsome būti vieningi ir kovoti už tai, kas priklauso mums.
Ronaldas: Man Kovo 11-oji siejasi su daugybe vertybių: pasiaukojimu, laisve, drąsa, ryžtu, tikėjimu, kovingumu, demokratija ir vienybe. Šį sąrašą būtų galima dar plėsti, tačiau šiandien Kovo 11-ąją labiausiai norėčiau susieti su meile – meile Tėvynei. Kodėl pasirinkau būtent meilę? Meilę dauguma žmonių supranta kaip jausmą artimam žmogui. Tačiau man meilė yra ir Tėvynė. Čia aš gimiau, augu, tobulėju – čia galiu būti savimi.
Mylėti Tėvynę – tai žinoti jos istoriją, grožėtis išskirtiniu gamtos peizažu, kalbėti viena seniausių ir gražiausių pasaulio kalbų, puoselėti tradicijas ir, kylant trispalvei, nuo skruosto nubraukti ašarą, žinant, jog esi laisvas tik todėl, kad 1990 m. kovo 11 d. drąsūs vyrai ir moterys iškovojo mums laisvę. Todėl Kovo 11-oji man ir yra ta meilė ir džiaugsmas, kad gyvenu laisvoje šalyje.
Toma: Man ši diena yra langas į galimybes. Tai momentas, kai Lietuva nustojo būti kažkieno kito kopija ir tapo savimi. Jei ne Kovo 11-oji, šiandien neturėčiau laisvės rinktis, ką studijuoti, kokią muziką klausyti ar kokias idėjas palaikyti. Tai diena, kuri leido man gimti šalyje, kurioje ateitis priklauso nuo žmonių pastangų, o ne nuo sistemos.
Guoda: Man Kovo 11-oji yra šventė, kuri suartina visus lietuvius ir primena, kokia brangi yra mūsų laisvė. Man labai gražu matyti, kai žmonės pasipuošia lietuviška atributika ir gatvės tarsi nusidažo geltona, žalia ir raudona spalvomis. Tai diena, kai galime didžiuotis savo šalimi ir jos istorija.
– Ar, jūsų nuomone, jaunoji karta pakankamai vertina laisvę?
Vaiva: Manau, kad didžioji jaunosios kartos dalis tikrai vertina laisvę ir nebijo išreikšti savo nuomonės ypač dabar, kai yra daug neramumų. Tačiau savo aplinkoje pastebiu žmonių, kurie neįvertina, jog jie gyvena gerai tik dėl to, kad auga ir kuria savo ateitį laisvoje šalyje.
Ronaldas: Į šį klausimą atsakyti iš tiesų sudėtinga, nes laisvė suprantama labai skirtingai. Vieni ją suvokia kaip galimybę gyventi savarankiškai, kiti – kaip teisę daryti bet ką. Aš asmeniškai laisvę suprantu kaip pareigą Tėvynei – norą garsinti Lietuvos vardą, prisidėti prie valstybės gerovės kūrimo ir atlikti kad ir menkiausią darbą, kuris kurtų vieningą visuomenę. Vis dėlto pastebiu, kad dalis šiuolaikinio jaunimo ne visada jaučia atsakomybę kurti savo šalies gerovę. Kai kuriems atrodo, kad svetur bus geriau, lengviau, patogiau gyventi. Tačiau būtent čia ir išryškėja tikrosios laisvės vertės supratimas. Nepamirškime, kodėl mūsų protėviai troško laisvės – jie siekė sukurti valstybę, kurioje galėtume gyventi nevaržomai, oriai ir savarankiškai. Pamiršdami šią prasmę, kartais patys nuvertiname laisvę ir auką, kuria ji buvo iškovota.
Toma: Manau, kad mes ją vertiname, tik gal kitaip nei tie, kurie už ją kovojo. Mums laisvė yra kaip oras – kol kvėpuoji, apie ją negalvoji. Bet matydami, kas vyksta pasaulyje, suprantame, kad tai nėra savaime suprantamas dalykas. Mes laisvę jaučiame kurdami, keliaudami ir nebijodami pasakyti, ką galvojame, kokią savo ateitį norime kurti.
Guoda: Mano nuomone, jaunoji karta ne visada pakankamai vertina laisvę, nes ją dažnai supranta kaip kasdienybę. Daugelis niekada nėra patyrę suvaržymų ar priespaudos, todėl kartais nesusimąsto, kokia ji iš tikrųjų svarbi. Manau, kad tik praradę laisvę žmonės pradėtų ją vertinti daug labiau. Todėl svarbu mokėti džiaugtis tuo, ką turime dabar.
– Ką šiandien Lietuvai reiškia būti Europos Sąjungos (ES) dalimi?
Vaiva: Būti ES dalimi – vienas iš svarbiausių dalykų, kurį mes esame pasiekę. Nuo 2004-ųjų metų, kai įstojome į ES, pasiekėme labai daug: pagerėjo ekonomika, sustiprėjo saugumas bei demokratinės vertybės. Manau, kad ES yra viena svarbiausių organizacijų, kuri užtikrina, kad galime laisvai rinktis, siekti išsilavinimo ir būti drąsūs bei savarankiški Lietuvos piliečiai.
Ronaldas: Lietuva – Europos Sąjungoje. Šis žodžių junginys labai dera tarpusavyje. Tačiau ką iš tiesų mums reiškia būti šios bendrijos dalimi? Buvimas ES dalimi suteikia daug galimybių. Mes galime laisvai keliauti, mokytis, studijuoti, dirbti ir gyventi įvairiose ES valstybėse. Taip pat turime galimybę bendradarbiauti su Vakarų rinkomis, plėtoti ekonomiką, stiprinti savo valstybę ir mokytis iš ilgametes demokratijos tradicijas turinčių šalių. ES Lietuvai reiškia ne tik naujas galimybes, bet ir saugumą, bendradarbiavimą bei priklausymą demokratinių valstybių bendruomenei. Tai padeda mūsų šaliai augti, tobulėti ir tvirtai žengti į ateitį.
Toma: Būti ES dalimi šiandien yra kaip turėti stipriausių draugų užnugarį. Tai jausmas, kad mes nesame vieniši kur nors Europos pakraštyje. Tai atviros durys, galimybė dirbti Berlyne, atostogauti Italijoje ir grįžti į Tėvynę kurti savo ateities. Tai saugumo jausmas, kad mes priklausome komandai, kur vertinamas žmogus.
Guoda: Manau, kad Lietuvai būti ES dalimi reiškia labai daug. Tai suteikia daug galimybių, pavyzdžiui, galime laisvai keliauti, mokytis ir siekti savo tikslų kitose Europos valstybėse. Taip pat žinome, kad esame didelės Europos bendruomenės dalis, kuri prireikus gali mus palaikyti.
– Ar kada nors susimąstėte, kaip atrodytų jūsų gyvenimas, jei Lietuva nebūtų laisva valstybė?
Vaiva: Apie tai tikrai esu susimąsčiusi, nes šiuo metu Lietuvoje vyrauja jėgos, kurių tikslas yra supriešinti visuomenę. Jei Lietuva nebūtų laisva valstybė, tai mes negalėtume puoselėti demokratinių vertybių, išreikšti savo nuomonės, veikti ir mąstyti laisvai. Labai svarbu vertinti tai, ką turime, ir būti dėkingiems tiems, dėl kurių šiandien esame laisvi.
Ronaldas: Kartais pamąstau: koks būtų mano gyvenimas, jei Lietuva nebūtų laisva? Tuomet galbūt negalėčiau drąsiai kalbėti apie savo šalį, jos istoriją ir tradicijas. Galbūt net paprasti dalykai – laisvai išsakyti mintis, rinktis savo kelią ar puoselėti lietuvių kalbą – nebūtų tokie savaime suprantami. Tokios mintys leidžia dar labiau suprasti, kokia brangi yra laisvė ir kiek daug ji reiškia kiekvienam iš mūsų. Todėl šiandien džiaugiuosi, kad gyvenu laisvoje valstybėje, kurioje galiu būti savimi.
Toma: Tai būtų gyvenimas be spalvų ir be tikrų svajonių, nes viskas būtų nuspręsta už tave. Be laisvės mes būtume tiesiog pilka masė, o ne asmenybės su savo unikaliais tikslais. Laisvė man yra didžiausia privilegija, kurią privalome saugoti ne tik žodžiais, bet ir savo darbais.
Guoda: Taip, esu apie tai susimąsčiusi, nors tai sunku įsivaizduoti, kai niekada nesu to patyrusi. Manau, kad mano gyvenimas prarastų daug spalvų, nes džiaugiuosi būdama lietuvė ir labai myliu savo šalį. Jei Lietuva nebūtų laisva, jausčiausi tarsi praradusi dalį savo tapatybės, lyg svetima, suvaržyta ir ne savo vietoje.
Nuotr. iš asmeninio archyvo ir Neringos ŠVELNIENĖS
