Mažeikių kultūros centre surengta respublikinė jaunimo lyderystės konferencija „Mąstau. Veikiu. Kuriu.“, subūrusi moksleivius iš 15-os Mažeikių, Telšių, Plungės, Rietavo, Akmenės, Skuodo gimnazijų ir progimnazijų.
Renginyje jaunuoliai klausėsi skirtingų sričių profesionalų pranešimų apie atsakomybę, finansinį raštingumą, komunikaciją, karjeros pasirinkimus ir ateities išbandymus, turėjo galimybę užduoti klausimų.
Renginį organizavo Mažeikių miesto garbės pilietis, „EIKA“ valdybos pirmininkas Robertas Dargis kartu su Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazija, prie jo įgyvendinimo prisidėjo partneriai ir rėmėjai.
gebėjimas prisitaikyti
Konferenciją pradėjo idėjos sumanytojas R. Dargis. Savo pranešime „Atsakomybė: sunkiausias, bet būtiniausias pasirinkimas“ jis kalbėjo apie svarbiausius įgūdžius, reikalingus šiuolaikiniam žmogui.
Pasak R. Dargio, itin svarbu mokytis iš stipresnių už save, ieškoti aplinkos, kuri skatintų augti, bei nuolat tobulinti savo kompetencijas. Jis akcentavo finansinio ir ekonominio raštingumo svarbą, gebėjimą aiškiai pristatyti idėjas, kalbėti viešai ir prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Verslininkas pabrėžė, kad šiandieniniame pasaulyje pokyčiai vyksta itin greitai, todėl gebėjimas adaptuotis tampa viena svarbiausių savybių.
Anot jo, sėkmę lemia ne tik idėjos, bet ir nuoseklus darbas bei atkaklumas net ir susidūrus su sunkumais.
„Didžioji dalis sėkmingų žmonių niekada nesustoja – net ir po nesėkmių ar bankrotų jie juda į priekį. Negalvokite, kad po nesėkmės pasaulis baigiasi“, – kalbėjo R. Dargis.
Jis taip pat pasidalijo asmenine patirtimi, primindamas, kad net ir dideli praradimai nėra galutinis taškas – svarbiausia gebėti atsitiesti ir toliau kurti.
Finansinis raštingumas – kelias į savarankiškumą
„Swedbank“ investavimo strategas Vytenis Šimkus pranešime „Kaip pasikloti finansinius pamatus?“ kalbėjo apie pagrindinius žingsnius, padedančius kurti finansinį stabilumą.
Pasak jo, viskas prasideda nuo pajamų – svarbu turėti nuolatinį pinigų srautą, iš kurio būtų galima ne tik išgyventi, bet ir atsidėti ateičiai. Antras svarbus žingsnis – taupymas, kai išleidžiama mažiau, nei uždirbama. Trečiasis – gebėjimas įdarbinti sukauptas lėšas, kad pinigai pradėtų „dirbti“ patys – per investicijas ar kitus vertę kuriančius sprendimus.
Pranešėjas atkreipė dėmesį į dažnai keliamas baimes dėl dirbtinio intelekto, pabrėždamas, kad technologijos nepakeis žmogaus gebėjimo suprasti, analizuoti ir būti smalsiam.
„Taupant galima jaustis saugiai, bet finansinės laisvės tai nesuteikia – pinigus reikia įdarbinti, kad jie dirbtų jums, o ne jūs jiems“, – kalbėjo V. Šimkus.
Jis ragino ugdyti finansinius įpročius nuo jaunystės ir nepamiršti, kad smalsumas bei noras tobulėti yra vieni svarbiausių veiksnių siekiant tiek profesinės, tiek finansinės sėkmės.
Gyvas bendravimas tampa išmėginimu
Komunikacijos ekspertas ir iškalbos treneris Aidas Petrošius savo paskaitoje „Kaip kalbėti aiškiai ir susidraugauti su žmonėmis“ kalbėjo apie tai, kad nors internetas turėjo suartinti žmones, realybėje vis daugiau jų vengia tiesioginio bendravimo.
„Internetas, kuriame praleidžiame didelę dalį laiko, lėmė tai, kad vis daugiau žmonių vengia kalbėtis tiesiogiai. Nors nuolat susirašinėjate su draugais, vienišumą išgyvenančių jaunų žmonių daugėja – tai vyksta ne tik Mažeikiuose ar Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė jis.
Pasak pranešėjo, problema slypi ne gebėjimuose – jauni žmonės moka reikšti mintis, tačiau yra užaugę su technologijomis, kurios leidžia bendrauti saugiau: galima redaguoti ar ištrinti žinutę, o gyvame pokalbyje to padaryti neįmanoma. Dėl to tiesioginis bendravimas kai kuriems ima atrodyti nejaukus ar net bauginantis.
„Be gyvo pokalbio prarandate artumą, draugystę, meilę – tam, kad sukurtumėte ir palaikytumėte prasmingus santykius, reikia fizinio buvimo“, – pabrėžė A. Petrošius.
Atsakydamas į publikos klausimą, kaip palikti gerą pirmą įspūdį, jis išskyrė paprastą, bet svarbų principą – kalbėtis su žmogumi ne tik apie save. Pasak jo, maždaug pusę pokalbio verta skirti klausimams ir įdėmiam klausymui, nes žmonės dažniausiai nori kalbėti apie save, savo jausmus ir sprendžiamas problemas.
Karjeros pasirinkimas prasideda nuo savęs pažinimo
KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto dekanas dr. Ainius Lašas paskaitoje „Ką man studijuoti? Geriausiai žino draugai, tėvai ar ChatGPT?“ ragino jaunimą pirmiausia atsigręžti į save.
„Kas bendro tarp tėvų, draugų ir „ChatGPT“? Jie visi ką nors apie tave žino. Bet geriausiai save pažįsti tu pats. Prasmingas karjeros planavimas prasideda nuo nuoširdžios savianalizės – savo vertybių, interesų ir to, kas tau iš tikrųjų svarbu“, – kalbėjo jis.
Pasak pranešėjo, žmogus nėra vienmatis – daugelis turi skirtingų interesų ir gebėjimų, todėl ir pasirinkimai nebūtinai turi būti galutiniai.
„Nemanykite, kad pasirinkimai, kuriuos darote dabar, yra visam gyvenimui. Jūs keisitės, keisis jūsų mąstymas ir prioritetai“, – teigė A. Lašas.
Jis pabrėžė, kad nei tėvai, nei mokytojai, nei dirbtinis intelektas negali tiksliai nuspėti žmogaus ateities, todėl svarbiausia – judėti, bandyti ir patirti.
„Kol nebandai, nekeliauji, nepatiri – nematai ženklų. Reikia eiti ir išbandyti pasaulį“, – sakė jis.
Dirbtinis intelektas keičia mokymąsi ir profesijas
„Zedge“ vadovas Martynas Kairys paskaitoje „Kaip dirbtinis intelektas (DI) pakeis universitetus ir ateities profesijas“ kalbėjo apie DI poveikį švietimui ir darbo rinkai.
Pasak jo, vis dažniau keliama abejonė, ar mokymasis išliks svarbus, jei daug užduočių galima atlikti pasitelkus DI. Tai kelia iššūkių švietimo sistemai, nes darbai, kursiniai ar kitos užduotys vis dažniau atliekamos naudojant DI.
- Kairys pabrėžė, kad DI suteikia galimybę kurti net tiems, kurie nėra kokios nors srities specialistai. Tačiau svarbiausiu gebėjimu tampa adaptyvumas – gebėjimas prisitaikyti prie nuolat kintančios aplinkos.
Jis atkreipė dėmesį, kad per pastaruosius dešimtmečius profesijų pasaulis stipriai pasikeitė – anksčiau dominavo pramonė, o šiandien daugėja technologijų ir paslaugų sričių. Atsiranda naujų profesijų, kurių anksčiau nebuvo, pavyzdžiui, nuomonės formuotojai, dronų operatoriai.
Pranešėjas pabrėžė, kad anksčiau vertinta atmintis šiandien nebėra pagrindinis gebėjimas, o DI, nors ir gali atrodyti labai pažangus, nėra visagalis.
Pasak M. Kairio, svarbu į DI žiūrėti kaip į įrankį, o ne grėsmę – juo galima naudotis kuriant, tačiau būtina suprasti, kaip tai daryti tinkamai.
Savanorystė ir tarnyba – atsakomybės mokyklos
Žurnalistas, savanoris, iniciatyvos „Stiprūs kartu“ iniciatorius Edmundas Jakilaitis paskaitoje „Ar savanorystė keičia žmones ir jų likimus? Kiekvieno mūsų pareiga valstybei – kas tai?“ kalbėjo apie pilietiškumą, savanorystę ir asmeninę atsakomybę valstybei.
Pasak jo, visuomeninė veikla nėra priešinga profesinei veiklai – tai natūrali žmogaus brandos dalis. Jis pabrėžė: tikru suaugusiu žmogus tampa, kai pradeda galvoti ne tik apie save, bet ir apie savo valstybę, visuomenę, savo vaidmenį joje. Jis išskyrė ir tarnybos kariuomenėje svarbą, teigdamas, kad tai vienas iš klausimų, kuris daug pasako apie jauną žmogų.
„Jei būdamas 19 metų nusprendi eiti tarnauti, tai daug pasako apie tave kaip apie žmogų – apie tavo atsakomybę ir suvokimą, kur gyveni“, – sakė jis.
Pasak pranešėjo, tarnyba neturėtų būti laikoma išimtimi ar pasirinkimu tik kai kuriems – priešingai, tai turėtų būti natūralus žingsnis. „Jei jaunas žmogus nėra tarnavęs kariuomenėje, man tai neatrodo savaime suprantamas dalykas. Savaime suprantama turėtų būti, kad jis tarnavo – kad supranta kontekstą, žino, kur gyvena, ir yra atsakingas“, – teigė E. Jakilaitis.
Kalbėdamas apie savanorystę, jis pabrėžė jos vertę ne tik visuomenei, bet ir pačiam žmogui. „Savanorystė gera tuo, kad sutinki žmonių, kurie į gyvenimą žiūri taip pat kaip tu. Galbūt su jais ateityje kursi projektus“, – sakė jis.
Pranešėjas akcentavo, kad davimas dažnai suteikia daugiau nei gavimas. „Tas, kas duoda, gauna daugiau – mes jaučiamės geriau ką nors davę nei gavę“, – pabrėžė jis.
Atsakydamas į publikos klausimą, ar geriausiai besimokantys mokiniai turėtų būti atleidžiami nuo tarnybos kariuomenėje, E. Jakilaitis išsakė priešingą nuomonę.
„Manau, kad jie turėtų pirmi keliauti į kariuomenę, nes Lietuvos kariuomenė yra protingų vyrų ir moterų vieta. Kuo žmogus protingesnis, labiau subrendęs ir motyvuotas, tuo jis turėtų būti pirmas sąrašuose“, – teigė jis.
Kalnai moko rizikuoti ir judėti
Alpinistas, įkvepiantis pranešėjas ir verslo strategas Saulius Damulevičius paskaitoje „Kalnų pamokos: kaip praplėsti savo ribas?“ dalijosi savo patirtimi kopiant į vieną pavojingiausių pasaulio viršūnių – K2.
Jis pasakojo, kad ši viršūnė laikoma sudėtingesne ir pavojingesne nei Everestas. Iki šiol į ją buvo įkopę vos apie 400 žmonių, o apie 100 žuvo, todėl kiekvienas bandantis tai padaryti turi įvertinti realią riziką.
„Įkopiau į K2 – antrą pagal aukštį viršūnę pasaulyje. Esu vienintelis lietuvis, kuriam tai pavyko“, – pasakojo jis. Pasak S. Damulevičiaus, svarbu suprasti, kad viršūnė – tik pusė kelio, nes didžioji dalis nelaimių įvyksta leidžiantis žemyn.
„Apie 80 proc. nelaimingų atsitikimų nutinka leidžiantis. Todėl svarbu ne tik pasiekti tikslą, bet ir saugiai grįžti“, – teigė jis.
Pranešėjas pabrėžė, kad tiek kalnuose, tiek gyvenime būtina išeiti iš komforto zonos ir nebijoti rizikuoti. „Jokie atradimai – nei medicinoje, nei versle – neįvyksta be rizikos. Blogiausia, ką gali daryti, yra sustoti. Turi judėti, priimti sprendimus ir kilti į viršų“, – kalbėjo S. Damulevičius.
Jis taip pat užsiminė, kad netrukus laukia dar vienas išbandymas – artimiausiu metu planuoja išvykti į Everestą.
Stop kadrai iš konferencijos „MĄSTAU. VEIKIU. KURIU.“ vaizdo įrašo
Neringos ŠVELNIENĖS nuotr.
