Praėjusio penktadienio vakarą Žemaičių Kalvarijos kultūros centre būriavosi Plungės rajono ūkininkai. Čia vyko Lietuvos ūkininkų sąjungos Plungės skyriaus ataskaitinis rinkiminis susirinkimas ir konferencija. Plungės rajono ūkininkų sąjungos nariai patvirtino veiklos, finansinę ir revizijos ataskaitas, išsirinko pirmininką, revizorių ir tarybą.
Kad visko pakaktų…
Susirinkime sulaukta ne tik ūkininkų, bet ir gausaus būrio svečių: Seimo Kaimo reikalų komiteto nario prof. Viktoro Pranckiečio, jo patarėjo Jono Varkalio, Plungės rajono savivaldybės vicemero Žydrūno Purauskio, Savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjos Airidos Montvydienės, Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkų Zitos Dargienės ir Martyno Puidoko, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plungės biuro vadovės ir gyvulininkystės konsultantės Jurgitos Gramauskienės.
Į sceną pakviestas Plungės rajono ūkininkų sąjungos vadovas Marijus Kaktys sakė, kad organizacijai vadovauja jau 15 metų, tad ir ši ataskaita jau 15-oji. Kalbėdamas apie praėjusius metus jis paminėjo, kad skyrius vienija 127 narius. O 2025-aisiais sąjunga stengėsi spręsti ūkininkams kylančias problemas, rašė raštus atitinkamoms institucijoms, Savivaldybei teiktos 5 paraiškos finansavimui iš Veiklos valdymo programos Kaimo rėmimo priemonės gauti. Sąjunga taip pat prisidėjo rengiant Žemdirbių šventę, organizavo ūkininkų išvykas. Mūsų rajono ūkininkai dalyvavo protestuose dėl mokesčių sumažinimo, kad augtų supirkimo kainos, kad ūkiai išgyventų. O išgyvenimą sunkina brangstantys degalai ir trąšos, sudėtinga gauti paskolas, trūksta apyvartinių lėšų.
„Tie darbai ir šiemet kartosis, o protestuoti, tikiuosi, nebereikės. Geriau, kad galėtume savo darbus dirbti, o ne į Vilnių baladotis. Nes ir kainuoja, ir laiko prarandi. Sau ir visiems linkiu, kad visko pakaktų, kad būtų geri derliai, kad būtume sveiki“, – reziumavo rajono ūkininkų vadovas.
Svečių palinkėjimai
Sveikindamas ūkininkus, vicemeras Ž. Purauskis kalbėjo: „Perduodamas mero Audriaus Klišonio sveikinimus, pirmiausia noriu ūkininkų bendruomenei padėkoti už šią žiemą. Seniūnijos pajautė jūsų pagalbą valant kelius. Visada smagu matyti Plungės krašto ūkininkus, kad jie nėra šiaip sau. Todėl ir Plungės rajono ūkininkų sąjunga visada matoma tiek Lietuvos, tiek Europos mastu. Drąsiai išsakanti savo nuomonę, savo poziciją. Tikiuosi, jog dirbdami kartu rasime būdus, kaip ūkininkus labiau įveiklinti savivaldoje, kad rasime galimybių, kaip dalyvauti konkursuose ir kad viešąsias paslaugas žiemos laikotarpiu būtų galima perduoti ūkininkams. Turėtume plėsti trumpųjų maisto grandinių mastą, kad mūsų vaikai galėtų valgyti kokybišką vietinę produkciją.“
Lietuvos ūkininkų sąjungos vicepirmininkė Z. Dargienė kolegoms kalbėjo apie sunkų ūkininkų darbą, kuris tęsiasi ne tik 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę, o 365 paras per metus. Prisiminta ir išvakarėse įvykusi protesto akcija. „Protestas parodė, kad ūkininkams liko tik rožinės svajonės. Politikai kuria mums planus, strategijas, bet ne popierius augina duoną, gamina pieną. Išlikime vieningi, pastovėkime, pakovokime“, – ragino viešnia.
Kitas vicepirmininkas M. Puidokas užsiminė, jog per metus darbų buvo padaryta daugiau, nei teikdamas ataskaitą išvardijo pirmininkas. Vienas iš apčiuopiamų ir naujų pasiekimų – metų sandūroje Lietuvos ūkininkų sąjunga buvo inicijavusi stažo įstatymo pakeitimą, t. y. iki šiol, jei metai prastesni, sumokėjus mažiau mokesčių, buvo nubraukiamas stažas. Dabar teisybė atkurta. Antrus metus Ūkininkų sąjunga yra viena iš parodos „Ką pasėsi“ dalyvių, sulaukiančių didelio lankytojų susidomėjimo. „Norėčiau, kad kiekvienas šiandien širdyje turėtumėte, jog Ūkininkų sąjunga esu aš, jog Ūkininkų sąjunga esame mes. Kokie mes esame, kiek įdedame pastangų, tokie ir rezultatai“, – linkėjo svečias.
Ką galėtų padaryti
„Sėdėjau ir galvojau, kad esu inžinierius hidrotechnikas ir dar melioratorius, ir truputį kelininkas. Kai prisimenu, kaip atrodė melioracijos reikalai tais laikais, ir žiūriu į dabartinius laukus, žinau, kad 80 proc. melioracijos sistemų jau yra susidėvėjusios ir iš valstybės lėšų tos pagalbos turbūt bus tik minimaliai. Kiekvienais metais padarydavome apie 1 120 km drenažo, nusausindavome apie 2 500 ha, apie 10 000 ha kalkindavome ir kiekvienais metais nutiesdavome 25 km kelių. Buvo sukurtas toks gėris, kuris šiandien visai nėra vertinamas mūsų valdžios, tad tikėtis finansavimo nereikia“, – kalbėjo į susirinkimą atvykęs J. Varkalys.
Pasak jo, kai kurie rajonai steigia fondus, į kuriuos suplaukia žemės mokestis, kurį surenka savivaldybė. Visa arba dalis šių surenkamų lėšų skiriamos melioracijos darbams, ir iš Vyriausybės prašoma padvigubinti šią sumą. Tokiu būdu atsiranda nemaži pinigai.
Be to, J. Varkalys kvietė ūkininkus paraginti savo vaikus ar anūkus rinktis studijas Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijoje. Atkreipė dėmesį ir į tai, jog kai kurie rajonai pradėjo leisti dronus virš laukų, kad galėtų nustatyti žvėrių padarytą žalą. Kaip žinoma, Plungės technologijų ir verslo mokykloje šiemet pasirašyta trišalė sutartis ir bus pradėta dronų programa. Tad kraštiečio palinkėjimas pasinaudoti tuo ir žemės ūkyje.
Mitai ir faktai
Kol balsų skaičiavimo komisija skaičiavo ūkininkų balsus Plungės rajono ūkininkų sąjungos pirmininkui išrinkti, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys prof. V. Pranckietis skaitė pranešimą tema „Mitai ir faktai“.
Svečias pabrėžė, kad jo tikslas – padėti žmonėms sustiprinti tikėjimą tuo, ką jie daro. Tokia pranešimo tema pasirinkta neatsitiktinai, nes dažniausiai tikime mitais, nors faktinė medžiaga yra kitokia.
„Nesame tokie blogi, kaip mus „piešia“. Žemės ūkis – blogis, miškų kirtimas – blogis, visa veikla ant žemės – blogis, geri tik tie, kurie rašo taisykles tiems, kurie dirba žemę. Žmogus galėtų gyventi harmonijoje su gamta, jei be gamtos pavyktų nugalėti alkį, troškulį, šaltį, karštį, tamsą, ligas, atstumus. Tam, kad mes galėtume patenkinti savo poreikius, turime turėti žemę maitintoją ir žmones maitintojus“, – dėstė svečias.
735 mln. žmonių pasaulyje patiria nuolatinį maisto nepriteklių. „Kiek tai bus Lietuvų? Ir mes dar kalbame, kad žemės ūkis turi būti kažkoks ribotas ar sumažintas“, – kėlė retorinį klausimą V. Pranckietis. 2,2 mlrd. žmonių neturi saugaus geriamojo vandens; 770 mln. žmonių neturi elektros; 2,6 mlrd. žmonių gyvena regionuose, kur sunkiai pasiekiamas gydymas, švietimas. Girdint tokius skaičius aišku, jog žemės ūkis – būtinybė.
Kalbėdamas apie skelbiamą netiesą svečias paminėjo ne vieną Aplinkos apsaugos agentūros paskelbtą tiesos neatitinkančią arba net sau prieštaraujančią informaciją. Visa tai svečias ūkininkams pateikė konkrečiais skaičiais. „Neigiamas požiūris į žemės ūkį dažnai kyla ir dėl žinių stokos, ir dėl šališko pateikimo. Tvarus žemės ūkis prasideda nuo tikslių duomenų ir realaus sektoriaus indėlio supratimo. Kad ir kaip žemės ūkis keistųsi šiandien, jis nebus tobulas ateičiai“, – apibendrino savo pranešimą profesorius.
Rezultatai
Išklausę pranešimą, ūkininkai išgirdo, kad dauguma balsų Plungės rajono ūkininkų sąjungos pirmininku dar trejiems metams išrinktas M. Kaktys. Revizore perrinkta Danguolė Kaveckienė. Išrinkta ir taryba: Donata Paulauskaitė-Masiliauskienė (Alsėdžių sen.), Airida Montvydienė (Babrungo sen.), Andrius Petrauskas (Kulių sen.), Mindaugas Grikštas ir Algirdas Norkus (Nausodžio sen.), Antanas Zabitis (Paukštakių sen.), Egidijus Gaubys (Platelių sen.), Ingrida Jundulaitė (Stalgėnų sen.), Algirdas Žilius (Šateikių sen.), Donatas Kaktys ir Jovita Mikalauskienė (Žemaičių Kalvarijos sen.), Andriejus Stančikas (Žlibinų sen.).
