Finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė.
Siekdama pagerinti savivaldybių pasirengimą įgyvendinti Europos Sąjungos investicijų fondų finansuojamus projektus ir paspartinti investavimą, Finansų ministerija tęsia susitikimus su regionų atstovais. Susitikimas su Telšių regiono taryba įvyko gegužės 25-ąją, kurio metu dalintasi mintimis kaip sekasi regionui, kokios investicijos čia planuojamos ir kt.
Susitikimai naudingi ir reikalingi
Į Telšius atvyko ir visam regionui aktualiais klausimais susirinkusiesiems kalbėjo finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. Kartu su ja regione apsilankė ir į savivaldybių merų, Savivaldybių administracijų Strateginio planavimo ir investicijų skyrių vedėjų, specialistų klausimus atsakė Vidaus reikalų ministerijos viceministras Vaidotas Jakštas, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) atstovai.
Kaip sakė prieš posėdį kalbinta viceministrė, tokių susitikimų naudą jaučia ne tik regionų projektų vykdytojai, bet ir Finansų ministerija. „Diskusija reikalinga, kad vieni kitus geriau pažintume, bendradarbiautume ir vykdytume darbus, įgyvendindami Europos Sąjungos lėšomis finansuojamus projektus. Šiame periode regionams skirta nemaža suma – 30 proc. visų ES paramos lėšų, t. y. beveik 1,8 mlrd. eurų, kuriuos patys regionai galėjo planuoti, kur išleisti. Didžioji dalis reikalavimų ateina iš ministerijų, iš Europos Komisijos ir, suprantama, dažnai jie apsunkina procesus ir įgyvendinimo procedūras. O regionai, būdami kūrybingi ir dirbdami su projektų vykdytojais, su rangovais, mato, kur galima supaprastinti procesus, sutrumpinti terminus. Jie turi labai daug racionalių pasiūlymų, kad projektų vykdytojams būtų lengviau ir greičiau įgyvendinti projektus. Tas bendradarbiavimas mums labai reikalingas ir naudingas“, – kalbėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė. Paklausta, ar labai regionai skiriasi vienas nuo kito, viceministrė akcentavo, jog problemos visur dažniausiai tos pačios: neaiškumai su viešaisiais pirkimais, papildomų klausimų kelia veiklos ataskaitų tikrinimo terminai, apyvartinių lėšų trūkumas, finansinės korekcijos.
Kuo Finansų ministerija prisideda prie regionams kylančių problemų sprendimo? „Ministerija kartu su CPVA ir kitais partneriais, su savivaldos pasiūlymais parengė gaires, kaip vertinti pažeidimus pirkimuose ir kaip taikyti finansines korekcijas proporcingai, kaip vertinti veiklos ataskaitas, kaip atlaisvinti apyvartines lėšas, kaip naudoti avansus ir pan.“, – sakė viešnia.
Žinoma, aktualu sužinoti, kaip bendrame šalies regionų kontekste atrodo Telšių regionas. „Bendrame kontekste regionas išsiskiria tuo, kad šiek tiek vėluojama su lėšų išmokėjimu. Tačiau žiūrint į projektavimą ir projektų įgyvendinimo planų vertinimą, šis regionas yra tame pačiame kontekste, kaip ir kiti. Telšių regiono projektai yra labai stambūs, dideli, todėl ir tas išmokėjimas – lėtesnis“, – pastebėjo viceministrė.
Kaip minėjo N. Rinkevičiūtė-Laurinaitienė, Telšių regionas yra susiplanavęs 104 mln. eurų investicijas. Kartu su verslu, kuris aktyviai naudojasi suteikta galimybe, šiame regione jau yra investuoti 127 mln. eurų. Pagrindinės investicijų kryptys Telšių regione – susisiekimas, atsinaujinanti energetika, socialinė infrastruktūra, socialinis būstas, viešosios erdvės.
Regionų sparta džiuginanti
„Telšių regionas – paskutinis, kurį lankome. Tai paskutinis vizitas į regionus šiame pusmetyje. Labai tikiuosi, kad vizitus planuosime ir antrame pusmetyje, nes išvykos į regionus ir tokie susitikimai parodė, jog susitikimai – labai svarbūs. Jų metu mes išgirstame ne tik problemas, bet ir pasiūlymus, ką galime keisti, tobulinti, kad visi greičiau judėtume su Europos Sąjungos projektų įgyvendinimu“, – sveikindama Telšių regiono tarybos posėdžio dalyvius, sakė viceministrė.
Savo pranešimo metu ji pristatė aktualias finansavimo tendencijas, ateinančio laikotarpio kryptis bei svarbiausius pokyčius, turėsiančius įtakos projektų planavimui ir įgyvendinimui.
„Esu tikra, jog suplanuotas investicijas įgyvendinsime laiku“, – kalbėjo viešnia.
Susitikime taip pat buvo pristatyta CPVA veikla, apžvelgti Telšių regione įgyvendinami pokyčiai, orientuoti į efektyvesnį projektų administravimą, spartesnį lėšų išmokėjimą ir aiškesnius procesus projektų vykdytojams.
Renginys užbaigtas diskusijų sesija, kurios metu dalyviai turėjo galimybę aptarti aktualius klausimus, pasidalinti įžvalgomis bei identifikuoti tolesnius veiksmus, reikalingus efektyviai regiono plėtrai.
Merų nuomonės
Kokiomis nuotaikomis gyvena ir ko iš naujo ES finansavimo periodo tikisi Plungės rajono ir Rietavo savivaldybių merai?
„Dabar yra pats darbų įkarštis. Beveik baigėsi projektavimai, vieną kitą projektėlį dar turime padaryti, užbaigti, kas pradėta. Yra tekę matyti tų periodų ne vieną. Visą laiką tikimės, kad regionams bus daugiau dėmesio, kad planai bus nuo apačios, bet… Būna kaip visada. Taip ir per pastarąjį periodą buvo panašiai: mūsų norai atsimuša į tam tikrus reikalavimus. Padarėme tai, ką galėjome padaryti. Nemažai lėšų buvo skirta turizmui, dviračių takų įrengimui, investuota į kelius ir gatves, vedančius į pramonės objektus. Ateityje nieko naujo neįvyks: keliai nusidėvi, juos reikia atnaujinti, gerinti, turime dar ir žvyrkelių. Žmonių gerbūviui gal šiek tiek daugiau dėmesio reiktų skirti. Reikia ir baseino renovacijos, atnaujinti visuomeninius pastatus. Kur dursi, ten pataikysi“, – atskleidė Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis.
Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis akcentavo, jog rajone yra neblogai į priekį judančių projektų, yra ir tokių, prie kurių reikia papildomai padirbėti, nes dėl vėliau sekusių nurodymų iš ministerijų teko daryti projektų korekcijas. Vienas iš stambesnių projektų, kuris buvo ir kurį reikia įgyvendinti – dviračių takai į Prūsalius, Kaušėnus. Procesą užvilkino kelių pavaldumo klausimo sprendimas. A. Klišonis džiaugėsi sparčiai judančiomis grupinių gyvenimo namų Birutės g. statybomis. „Kalbant apie artėjantį finansavimo periodą, kol kas yra smegenų šturmas. Taip pat nagrinėjame situaciją, esame įdirbyje su ILTE dėl galimos paskolos paėmimo. Kol kas svarstome, kad tai galėtų būti kelių milijonų eurų suma, kurią planuotume skirti infrastruktūrai, keliams, apšvietimui, šaligatviams, nes tai ir greitai padaroma, ir iš gyventojų turime, ko gero, daugiausiai pastabų. Atviras klausimas yra dėl Plungės parke esančių oficinų, su Futbolo federacija diskutuojame dėl dengto maniežo futbolininkams. Tarp aptariamų temų – ir municipalinio būsto įrengimas. Sąrašas – netrumpas, bet esame atviri visiems siūlymams“, – vardijo Plungės rajono vadovas.
Užs. Nr. S-470
