“Mūsų tikslas sukurti vakarą, po kurio žmonės išeitų su šypsena”, – sako dueto Laid Back Timas Stahlas ir Johnas Guldbergas.
Liepos 12-ąją Palangoje įvyks koncertas, kurį būtų per paprasta vadinti vien nostalgijos vakaru. Į pajūrį sugrįžta legendinis danų duetas Laid Back – grupė, kurios kūryba jau daugiau nei keturis dešimtmečius balansuoja tarp vasaros lengvumo, klubinės elektronikos, reggae ritmo ir keisto skandinaviško minimalizmo.
Daugeliui Laid Back pirmiausia yra „Sunshine Reggae“. Daina, kurią užtenka išgirsti nuo pirmų taktų, kad galvoje atsirastų saulė, pajūris, atostogos ir tas sunkiai apibūdinamas jausmas, kai niekur nereikia skubėti.
Tačiau Laid Back istorija gerokai įdomesnė nei vienas vasaros hitas.
Tas pats duetas, kuris sukūrė „Sunshine Reggae“, parašė ir „White Horse“ – kūrinį, tapusį JAV klubinės scenos fenomenu. Europoje „Sunshine Reggae“ skambėjo kaip nerūpestingas vasaros himnas, o Amerikoje būtent „White Horse“ tapo grupės vizitine kortele šokių aikštelėse. Tai vienas keisčiausių Laid Back paradoksų: viena jų daina kviečia į saulę, kita – į tamsesnį, hipnotizuojantį naktinio klubo pasaulį.
Ir galbūt būtent todėl ši grupė iki šiol skamba ne kaip paprastas 80-ųjų prisiminimas, o kaip savitas muzikinis reiškinys.
Daina, kuri gimė ne iš plano, o iš būsenos
„Sunshine Reggae“ dažnai atrodo kaip daina, kuri egzistavo visada. Ji tokia paprasta, kad beveik apgaulinga. Jokio dramatizmo, jokio pertekliaus, jokio noro įrodyti savo svarbą. Tik lengvas ritmas, balsas, keli akordai ir atmosfera.
Grupės nariai patys yra sakę, kad „Sunshine Reggae“ nebuvo planuotas hitas.
„Tai buvo nuotaika, momentas, atmosfera. Kartais geriausi dalykai nutinka tada, kai jų neplanuoji“, – apie dainos gimimą yra sakęs Timas Stahlas.
Ši citata labai tiksliai paaiškina Laid Back fenomeną. Jų muzikoje nėra pastangos atrodyti didesniems, nei yra. Ji veikia priešingai – atpalaiduoja, lėtina, įtraukia be spaudimo.
Johnas Guldbergas yra sakęs: „Mes niekada nesistengėme būti madingi. Galbūt todėl mūsų muzika šiandien skamba taip pat gaiviai kaip ir tada.“
Tai nėra tik graži frazė. Laid Back iš tiesų niekada iki galo nepriklausė jokiai konkrečiai madai. Jie nebuvo vien reggae grupė, nebuvo tipinis synth-pop duetas, nebuvo tik klubinis projektas. Jie buvo kažkur tarp visko – ir būtent ten rado savo vietą.
„White Horse“ – kita Laid Back pusė
Jeigu „Sunshine Reggae“ yra šviesa, tai „White Horse“ – šešėlis.
Minimalistinis, sausas, hipnotizuojantis kūrinys JAV tapo šokių aikštelių klasika. Muzikos apžvalgose jis iki šiol vadinamas electro-pop klasika, o „Rolling Stone“ apie jį yra rašęs itin ironiškai – kaip apie vieną mažiausiai įtikinamų anti-narkotinių dainų popmuzikoje.
Tai skamba paradoksaliai, bet Laid Back visada gyveno paradoksuose. Jie sukurdavo dainas, kurios atrodė paprastos, bet jose slypėjo daug daugiau sluoksnių, nei galėjo pasirodyti iš pirmo klausymo.
„White Horse“ su savo monotonišku pulsu ir beveik tuščia erdve tarp garsų šiandien skamba netikėtai šiuolaikiškai. Šiuo požiūriu Laid Back buvo toli priekyje: jie suprato, kad kartais stipriausias efektas atsiranda ne tada, kai muzikoje daug visko, o tada, kai joje paliekama vietos klausytojui.
„Bakerman“ – daina, kuri atrodė kaip sapnas
Dar viena Laid Back istorijos dalis – „Bakerman“. Tai ne tik daina, bet ir vienas labiausiai įsimenančių jų vizualinių momentų. Klipą režisavo Larsas von Trieras, vėliau tapęs vienu žinomiausių Europos kino režisierių.
„Bakerman“ skamba visai kitaip nei „Sunshine Reggae“ ar „White Horse“. Joje yra kelio, sapno, keisto ramumo ir šiek tiek siurrealizmo. Tai kūrinys, kuris ne šaukia, o slysta pro klausytoją, palikdamas keistą, sunkiai paaiškinamą įspūdį.
Įdomu tai, kad būtent „Bakerman“ patys grupės nariai yra minėję kaip vieną mėgstamiausių savo kūrinių. Tai daug pasako apie Laid Back: jie nėra tik „Sunshine Reggae“ autoriai. Jie yra grupė, kuri iš paprastų muzikinių elementų gebėjo kurti savitą atmosferą – kartais šviesią, kartais klubinę, kartais beveik sapnišką.
Kodėl Palanga šiai muzikai tinka?
Yra koncertų, kuriuos galima perkelti į bet kurį miestą, bet jausmas beveik nesikeistų. Laid Back Palangoje yra kitoks atvejis.
„Sunshine Reggae“ pajūryje nėra tik dar viena daina repertuare. Tai beveik vietos ir muzikos sutapimas. Daina, kuri pasaulyje tapo vasaros sinonimu, skambės mieste, kuris Lietuvoje pats yra vasaros simbolis.
Būtent todėl šis koncertas turi potencialo tapti ne tik dar vienu renginiu, bet ir tikru vasaros vakaru – su tuo specifiniu „vibe“, kurio negalima iki galo suplanuoti.
Praėjusį kartą Palangoje, kaip prisimena patys muzikantai, publikos energija buvo neįtikėtina. Johnas Guldbergas yra sakęs: „Mes jautėme, kaip visa salė juda kartu su mumis. Tai buvo viena iš tų naktų, kai ryšys su publika atsiranda iš karto.“
Sugrįždami į Palangą muzikantai kalba ne apie didelius pažadus, o apie paprastą tikslą – sukurti vakarą, po kurio žmonės išeitų su šypsena.
„Jei bent vienam vakarui Palanga taps šypsenų kurortu – mums tai bus didžiausias įvertinimas“, – sako Laid Back nariai.
Ne tik nostalgija
Laid Back koncertą lengva būtų parduoti kaip nostalgiją. Tačiau toks apibūdinimas būtų per siauras.
Nostalgija paaiškina, kodėl žmonės atpažįsta „Sunshine Reggae“, „White Horse“, „Bakerman“, „High Society Girl“ ar „I’m Crazy“. Bet ji nepaaiškina, kodėl šios dainos iki šiol veikia.
Galbūt atsakymas slypi tame, kad Laid Back muzika nėra agresyvi. Ji neperkrauta emocijomis, aranžuotėmis ar dramatizmu. Ji palieka erdvės. O šiandien, kai muzika dažnai konkuruoja dėl dėmesio triukšmu, toks paprastumas tampa prabanga.
Patys muzikantai tai apibūdina labai paprastai: „Mes vis dar ieškome to ypatingo jausmo kiekvienoje dainoje. Jei jis yra – žmonės tai pajunta iš karto.“
Šis sakinys galėtų būti ir viso Laid Back koncerto Palangoje raktas. Nes publika ateis ne tik išgirsti hitų. Ji ateis patikrinti, ar tas jausmas vis dar veikia gyvai.
Vasaros koncertas, kuris neturi apsimesti vasara
Liepos 12-ąją Palangoje skambės „Sunshine Reggae“, „White Horse“, „Bakerman“, „High Society Girl“, „I’m Crazy“ ir kiti Laid Back kūriniai.
Tačiau svarbiausia gali būti ne dainų sąrašas. Svarbiausia – atmosfera.
Kai kurios grupės scenoje bando sukurti įspūdį. Laid Back atveju įspūdis gimsta iš priešingo dalyko – iš lengvumo. Iš ritmo, kuris neverčia, o kviečia. Iš muzikos, kuri nevaidina vasaros, o ją tiesiog primena.
Gal todėl jų koncertas Palangoje gali tapti vienu tikriausių šios vasaros vakarų.
Ne didžiausiu.
Ne garsiausiu.
Ne labiausiai triukšmingu.
O tikriausiu.
Tokiu, kuriame po pirmų „Sunshine Reggae“ natų žmonės nebeieško paaiškinimų. Jie tiesiog šypsosi, dainuoja ir juda kartu. Bilietus platina kakava.lt
LAID BACK Palangoje – liepos 12 d.
Papildoma informacija žiniasklaidai: press@theamazingevents.eu
