Lietuvoje startavo interaktyvus literatūrinis projektas „90 Maironio balsų“, skirtas Maironio lietuvių literatūros muziejaus 90-mečiui.
Prie jo prisijungė ir dvi Mažeikių rajono įstaigos – Mažeikių Henriko Nagio viešoji biblioteka bei Židikų Marijos Pečkauskaitės memorialinis muziejus. Jose lankytojai gali nuskenuoti QR kodus, klausytis Maironio poezijos ir susipažinti su Lietuvos rašytojų istorijomis.
Sujungė literatūrą, keliones, šiuolaikines technologijas
Projekto „90 Maironio balsų“ tikslas – šiuolaikiškai pristatyti Lietuvos literatūros paveldą, paskatinti žmones keliauti po šalį ir iš naujo atrasti vietas, susijusias su žymiais Lietuvos rašytojais bei kultūros istorija.
Prie iniciatyvos prisijungė 90 kultūros ir švietimo įstaigų – muziejų, bibliotekų, kultūros centrų bei kitų organizacijų. Kiekvienoje jų įrengta projekto stotelė, kurioje lankytojai gali nuskenuoti QR kodą ir išmaniajame telefone atverti virtualų pasakojimą apie konkretų Lietuvos rašytoją ar su juo susijusį eksponatą. Projektas taip pat suteikia galimybę klausytis Maironio eilėraščių iš rinkinio „Pavasario balsai“, kurie tampa savotišku literatūrinės kelionės palydovu.
Iniciatyva veikia ir kaip interaktyvus žaidimas. Kiekvienas nuskenuotas QR kodas išsaugomas asmeninėje dalyvio kolekcijoje, todėl keliaujant po Lietuvą galima kaupti vis daugiau virtualių stotelių. Aplankius bent 15 projekto vietų, Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune įteikiamas kolekcionieriaus prizas, o surinkus dar daugiau QR kodų laukia aukštesnio lygio apdovanojimai. Tokiu būdu projektas skatina ne tik domėtis literatūra, bet ir aktyviai keliauti po skirtingus Lietuvos regionus.
Maršrutas apima visą šalį – projekto vietos suskirstytos pagal etnografinius regionus, sudaryti ir teminiai maršrutai, todėl kiekvienas gali susiplanuoti savo literatūrinę kelionę. Projekto organizatoriai tikisi, kad toks žaidimo principas sudomins tiek jaunimą, tiek suaugusiuosius ir paskatins dažniau lankytis kultūros įstaigose.
Židikų muziejus
tapo viena iš maršruto stotelių
Rašytojos Šatrijos Raganos memorialinio muziejaus ekskursijų vadovė Erika Skeivienė „Santarvei“ pasakojo, kad muziejus prie projekto prisijungė gavęs organizatorių kvietimą.
„Mūsų muziejų pakvietė prisijungti prie projekto, mes sutikome ir tapome viena iš maršruto stotelių“, – sakė E. Skeivienė.
Pasak muziejininkės, projekte dalyvauja su Lietuvos literatūra ir rašytojais susijusios įstaigos, todėl kiekvienoje jų lankytojams pristatomas vis kitas autorius. Židikų memorialiniame muziejuje virtualus pasakojimas skirtas Marijai Pečkauskaitei-Šatrijos Raganai – vienai ryškiausių lietuvių rašytojų, pedagogių ir visuomenės veikėjų, kurios gyvenimas glaudžiai susijęs su Židikais. Čia ji praleido paskutiniuosius savo gyvenimo metus, o šiandien jos atminimą saugo memorialinis muziejus.
Nuskenavus QR kodą atsiveria pasakojimas apie Šatrijos Raganą, galima klausytis Maironio eilėraščių, o surinkti QR kodai papildo asmeninę projekto kolekciją.
„Kiekvienoje vietoje rasi vis kitą istoriją, todėl keliaudamas po Lietuvą gali atrasti vis naują rašytoją. Man atrodo, tai labai graži idėja – tarsi literatūrinė kelionė per visą šalį. Ji šiek tiek primena projektą „Surink Lietuvą“, tik šįkart renkami ne magnetukai, o QR kodai“, – kalbėjo E. Skeivienė.
Projektas
kviečia atrasti mažiau žinomus faktus
Muziejininkės teigimu, viena didžiausių projekto vertybių – galimybė atrasti mažiau žinomų faktų apie Lietuvos literatūros kūrėjus. Virtualiuose pasakojimuose pateikiamos ne tik trumpos istorijos apie rašytojus, bet ir įgarsinta informacija, todėl su jų gyvenimu galima susipažinti kitaip nei skaitant įprastus leidinius.
„Man pačiai įdomiausia buvo tai, kad projekte minima, jog Marija Pečkauskaitė grojo violončele. Tai nėra faktas, kurį dažnai rasi vadovėliuose ar populiariuose aprašymuose. Tokie mažiau žinomi dalykai ir daro projektą įdomų – gali atrasti tai, ko anksčiau nebuvai girdėjęs“, – pažymėjo muziejininkė.
Anot pašnekovės, projektas startavo liepos pradžioje, todėl kol kas dar sunku spręsti apie lankytojų susidomėjimą. Vis dėlto ji tikisi, kad iniciatyvai įsibėgėjus žmonės dažniau užsuks ne tik į didžiuosius muziejus, bet ir į Židikus, o interaktyvus maršrutas paskatins keliauti po Lietuvą bei pažinti jos literatūros paveldą.
Rajonui projekte
atstovauja dvi įstaigos
Prie interaktyvaus literatūrinio maršruto prisijungti galima ir Mažeikių Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje. Joje įrengta viena iš projekto „90 Maironio balsų“ stotelių, kurioje lankytojai gali nuskenuoti QR kodą ir pradėti literatūrinę kelionę po Lietuvą.
Mažeikių biblioteka projekte dalyvauja neatsitiktinai – ji pavadinta Mažeikiuose gimusio poeto, eseisto ir vertėjo Henriko Nagio vardu. Vienas ryškiausių lietuvių išeivijos literatūros kūrėjų gimė 1920 metais, mokėsi Mažeikiuose, o Antrojo pasaulinio karo pabaigoje pasitraukė iš Lietuvos. Kurį laiką gyveno Vokietijoje, vėliau emigravo į Kanadą, kur tęsė kūrybinę veiklą. Jo poezijoje dažnai atsispindi gimtinės ilgesys, laisvės siekis, žmogaus dvasinė stiprybė ir tremties išgyvenimai. Šiandien Henrikas Nagys laikomas vienu svarbiausių XX amžiaus lietuvių poetų.
Bibliotekos vardas kraštiečiui suteiktas siekiant įamžinti jo atminimą ir puoselėti literatūrinį palikimą. Dalyvaudama projekte biblioteka tęsia šią misiją – kviečia lankytojus domėtis Lietuvos literatūra pasitelkiant šiuolaikines technologijas. Bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriuje įrengta projekto stotelė leidžia prisijungti prie visoje Lietuvoje vykstančios iniciatyvos, susipažinti su mūsų krašto rašytoju ir pradėti literatūrinę kelionę po kitas projekte dalyvaujančias vietas.
Kartu su Židikų Marijos Pečkauskaitės memorialiniu muziejumi biblioteka reprezentuoja Mažeikių rajoną nacionaliniame projekte, kuriuo siekiama parodyti, kad literatūros pažinimas gali vykti ne tik skaitant knygas, bet ir keliaujant, klausantis pasakojimų bei atrandant naujas vietas.
Netoli Mažeikių –
ir daugiau literatūrinių stotelių
Norintys pratęsti literatūrinę kelionę toliau nuo Mažeikių netoliese ras ir daugiau projekto „90 Maironio balsų“ stotelių. Žemaitijoje prie iniciatyvos prisijungė Lazdynų Pelėdos memorialinis muziejus Paragiuose (Akmenės r.), Poeto Vytauto Mačernio muziejus Žemaičių Kalvarijoje (Plungės r.), Telšių rajono savivaldybės Karolinos Praniauskaitės viešoji biblioteka, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka Kuršėnuose bei Skuodo rajono savivaldybės Romualdo Granausko viešoji biblioteka. Šiose vietose lankytojai taip pat gali nuskenuoti projekto QR kodus, klausytis Maironio poezijos ir papildyti savo virtualią kolekciją. Visų projekto stotelių žemėlapį bei daugiau informacijos apie literatūrinius maršrutus galima rasti specialioje projekto interneto svetainėje – „90 Maironio balsų“.
Erikos SKEIVIENĖS ir iš redakcijos archyvo
Prisiminkime Maironį: įdomiausi faktai
Iš pradžių studijavo ne kunigystę. Baigęs Kauno gimnaziją, būsimasis kunigas, profesorius, poetas Jonas Mačiulis, kurį dabar geriau žinome kaip Maironį, įstojo į Kijevo universitetą studijuoti literatūros, tačiau ten mokėsi tik vieną semestrą. Vėliau grįžo į Lietuvą ir pasirinko kunigystės kelią.
Pirmuosius eilėraščius rašė lenkiškai. Mokydamasis gimnazijoje jis kūrė eilėraščius lenkų kalba. Vėliau šiuos ankstyvuosius kūrinius sunaikino ir visą savo talentą skyrė lietuvių kalbai.
Buvo ne tik poetas, bet ir seminarijos rektorius. Nuo 1909 metų iki pat mirties Maironis vadovavo Kauno kunigų seminarijai. Daugelis jį pažinojo ne tik kaip poetą, bet ir kaip griežtą bei autoritetingą pedagogą.
Labai domėjosi Lietuvos istorija. Pasakojama, kad jis mintinai mokėjo daugelio Jano Mateikos paveiksle „Žalgirio mūšis“ pavaizduotų karžygių vardus ir jų likimus.
Gynė lietuvių kalbą. Maironis buvo ne tik poetas – jis prisidėjo prie lietuvių kalbos įtvirtinimo mokyklose ir visuomeniniame gyvenime, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje, prisidėjo prie lietuviškos spaudos ir švietimo plėtros.
Jo eilėraščiai virto dainomis. Nemažai poeto tekstų tapo dainomis, o kai kuriems jų muziką sukūrė garsūs lietuvių kompozitoriai Juozas Naujalis ir Česlovas Sasnauskas. Dėl to daugelis žmonių jo kūrybą pirmiausia pažįsta ne iš knygų, o iš dainų.
Buvo gana pasiturintis žmogus. Jis gyveno erdviuose, puošniuose rūmuose Kauno senamiestyje. Buto interjerą kūrė dailininkas Tadas Daugirdas, o pats poetas mėgo tvarką, estetiką ir reprezentacinę aplinką.
Palaidotas ne kapinėse. Maironis palaidotas Kauno arkikatedros bazilikos kriptoje. Tokia garbė suteikiama tik išskirtinėms asmenybėms.
