Šateikiuose vėl suskambo dainos, muzika ir žemaitiškas žodis – čia surengtas folkloro festivalis „Pro vėišnieliu suodnieli“. Į jau tradicija tapusį renginį susirinko kolektyvai ir žiūrovai, kuriems artima savo krašto kultūra, papročiai ir autentiškas tarmės skambesys. Šiųmetis festivalis buvo ypatingas – pirmą kartą tapo tarptautinis. Šateikiuose viešėjo svečiai iš Norvegijos, kurie pristatė samių kultūrą. Kartu su jais savo krašto folklorą dovanojo kolektyvai iš Mosėdžio ir Platelių.
Festivalis „Pro vėišnieliu suodnieli“ jau kone dešimtmetį yra tapęs renginiu, kuriame susitinka praeitis ir dabartis, o iš kartos į kartą perduodama kultūra atgyja dainose, šokiuose, pasakojimuose ir muzikoje. Šios nedidelės, bet labai jaukios ir vietinių žmonių laukiamos šventės organizatoriai – Šateikių kultūros centro folkloro ansamblis „Šateikē“. Sumanytoja – kolektyvo siela ir vadovė Laima Domarkienė.
Pasitikdama šiųmečio festivalio dalyvius ir svečius, L. Domarkienė kalbėjo apie ypatingą dainos vietą žmogaus gyvenime.
„Didelis džiaugsmas yra šiandien jus visus matyti čia besišypsančius, „pasistrajijusius“ ir atėjusius pabūti su mumis. Ir nė vieno nėra tokio, kuris dainų nemylėtų. O juk kas myli dainas, tas niekur jų nepalieka – visur su savimi nešasi. Juk jos nesudaro jokio sunkumo, jos lengvos kaip žmogaus šešėlis, kuris nuo žmogaus neatsilieka“, – sakė ansamblio vadovė. Ir po jos žodžių netruko suskambėti šio kolektyvo dainos.
L. Domarkienės žodžiai tapo savotišku festivalio moto. Juk folkloras – ne tik scenoje atliekamos dainos ar šokiai. Tai žmogaus gyvenimo dalis, lydinti jį nuo vaikystės iki brandos, perduodama iš kartos į kartą ir sauganti tai, kas svarbu bendruomenei.
Festivalio „Pro vėišnieliu suodnieli“ tąsa džiaugėsi ir Šateikių kultūros centro direktorė Akvilina Bertašiūtė, kuriai ypač malonu buvo pasveikinti ir ypatingus renginio svečius – kolektyvą iš Norvegijos.
„Labai malonu tiek svečių sulaukti savo mažuose, bet jaukiuose namuose. Tradicinis mūsų festivalis šįkart ypatingas tuo, kad tapo tarptautinis. Mums garbė sulaukti svečių iš Norvegijos, kurie reprezentuoja samių kultūrą“, – pažymėjo A. Bertašiūtė.
Tarptautiškumas festivalio erdvėje suteikė progą ne tik pasiklausyti skirtingų tautų muzikos, bet ir geriau pajusti, kiek daug bendro gali turėti iš pirmo žvilgsnio tolimų kraštų kultūros. Pastebėta, kad tiek lietuvių, tiek samių tradicijose svarbi vieta tenka dainai, pasakojimui, ryšiui su savo kraštu ir protėvių palikimu.
Choro „Oslove Juoigansiida“ (vadovas Kaare Nielsenas) pristatė savitą Šiaurės tautų muzikinę kultūrą – samių vokalinę tradiciją – joikus. Taigi „Pro vėišnieliu suodnieli“ šiemet tapo ir kultūrų susitikimo vieta. Žemaitiška daina čia susitiko su samių kultūra, o nedidelio miestelio kultūros centras trumpam virto erdve, kurioje suskambo skirtingų kraštų balsai. „Ačiū visiems, kurie prisidėjo, kad ši iš pirmo žvilgsnio gal kiek neįtikėtina kultūrų bičiulystė įvyktų čia, Šateikiuose“, – dėkojo vėliau šventės rengėjai.
Savo krašto folklorą pristatė ir Žemaitijos kolektyvai – Platelių folkloro ansamblis „Platelē“ (vadovai Aliona ir Aivaras Alminai) ir Skuodo kultūros centro Mosėdžio skyriaus folkloro ansamblis (vadovė Vita Pajarskienė). Kiekvienas kolektyvas atsivežė savo paruoštą programą, kurioje – ir liaudies dainos, šokiai, ir žemaitiški pasakojimai, pademonstruoti net ir aktoriniai gebėjimai.
Folkloras gyvas tol, kol jis skamba ne tik scenoje, bet ir žmonių gyvenime. Todėl kiekvienas toks susibūrimas tampa savotišku kultūros tiltu – tarp vyresniosios ir jaunosios kartos, tarp praeities ir šiandienos. O šiųmetis susitikimas – dar ir tiltas, jungiantis dvi kultūras.
Festivalyje netrūko staigmenų. Norvegai renginio dalyvius kvietė padainuoti jų joikus, o ir patys atsiliepė į L. Domarkienės kvietimą: puikiai visi kartu atliko liaudies dainą „Lek gervelė…“ Kaip greitai muzika leidžia peržengti kalbos ir kultūros ribas!
Tą vakarą pasidžiaugta, kad tokie renginiai kur kas daugiau nei koncertas. Tai galimybė pabūti kartu, prisiminti tai, kas mūsų krašte buvo dainuojama ir šokama nuo seno, ir dar kartą pajusti, kokia turtinga yra mūsų tautos kultūra. Ypač svarbus čia tampa žemaitiškas tapatumas – savitas žodis, tarimas, dainavimo maniera ir humoro jausmas, neatsiejami nuo Žemaitijos žmonių charakterio.
Vakaras tęsėsi smagioje festivalio dalyvių vakaronėje, kur vėlgi netrūko nei dainų, nei šokių, nei vaišių, kurias savo svečiams suruošė svetingieji šateikiškiai.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
