Šiais metais minimos Pietų Lietuvos partizanų srities vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 125-osios gimimo ir 80-osios žūties metinės.
„Santarvė“ rašinių ciklais nušviečia jo trumpą, bet Lietuvai skirtą gyvenimo kelią: pirmame straipsnyje pristatytas kariškio kelias iki 1940 metų, antrame – jo veikla pirmos ir antros sovietinės bei nacistinės okupacijos metu.
Dabar – pasakojimas apie partizanų vado palaikų paieškos ir perlaidojimo aplinkybes.
Žuvo kautynėse su pasieniečiais
Pulkininkas Juozas Vitkus-Kazimieraitis žuvo 1946 metų liepos 2 d. susirėmime su MGB pasieniečių būriu netoli Guobinių kaimo prie Liškiavos tuometinėje Lazdijų apskrityje. 45-erių metų partizanų vadas per mūšį buvo sunkiai sužeistas ir greitai mirė. Tik po dvidešimties dienų šeimai buvo perduotas pieštuku parašytas partizanų pranešimas apie J. Vitkaus žūtį.
2022 metų spalį Lietuvos kariuomenės dienos minėjime tuometinis krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas pranešė, kad Leipalingyje, buvusio NKVD stribyno kieme, rasti kūnai, kurių pirminiai tyrimai leidžia teigti, jog tai gali būti pasipriešinimo kovų pradininko, partizanų vado, laisvės kovotojo, Vyčio kryžiaus kavalieriaus pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai.
Tada Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras ir patvirtino, kad rudenį, vykdant žuvusių partizanų paieškas Druskininkų savivaldybėje, Leipalingyje atkasti kelių asmenų kūnai. Galutiniai ekspertizės rezultatai dar nebuvo aiškūs, vyko jų identifikavimo procesas.
Padėjo šiuolaikinės technologijos
Kur ir kaip paslėpti Pietų Lietuvos partizanų apygardos vado palaikai, tiksliai nebuvo žinoma, tik sprendžiama, kad jis užkastas Leipalingyje, miestelyje Druskininkų savivaldybėje.
Kaip pažymėjo Lietuvos krašto apsaugos ministerijoje, 1991-ais metais Leipalingyje buvo surasti ir iškilmingai palaidoti 32 partizanų palaikai. Jie nebuvo identifikuoti, nes tuo metu DNR išskyrimo iš palaikų ir jų lyginimo su giminaičių DNR metodika pasaulyje dar nebuvo ištobulinta, plačiau apie ją nežinota. Metams bėgant padėtis keitėsi, šis metodas atkeliavo ir į Lietuvą, jis buvo pradėtas taikyti kriminalistikoje.
„Taikant jį, buvo surasti ir atpažinti Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago palaikai. Apie naujų tyrimų galimybę greitai sužinojo ir J. Vitkaus-Kazimieraičio artimieji, todėl jie kreipėsi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą su prašymu dar kartą mėginti ieškoti J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų Leipalingyje“, – apie pačią paieškos pradžią informavo ministerijos atstovai.
Padėjo žmogaus pasakojimas
Atsiliepiant į prašymą Leipalingyje buvo sudaryta Palaikų perlaidojimo komisija, 32 partizanų palaikai ekshumuoti, pervežti į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Ten atlikti jų identifikavimo darbai. J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikų tarp jų nebuvo.
Prie šios grupės prisijungęs istorikas Rimantas Zagreckas pažymėjo, kad vienas iš pagrindinių „kabliukų“ tęsti partizanų vado palaikų paieškas, buvo nežinomo žmogaus pasakojimas, kurį savo atmintyje išsaugojo ir su kuriuo tyrėjus supažindino Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centro žvalgybos kursų ekspertas viršila Ernestas Kuckailis: esą žmogus buvo kalinamas Leipalingio NKVD pastato rūsyje ir per vienintelį to rūsio langelį matė, kaip stribai kieme atkasė, o po to vėl užkasė kažkokį žuvusį žmogų.
Po kantrių paieškų 2022 m. spalio 20-ąją toje vietoje po rūsio langu ir buvo atrasti ilgai ieškoti pulkininko J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai, tai patvirtino ir keli po to atlikti DNR tyrimai.
Atgulė Partizanų kalnelyje
Lygiai po metų ir vienos dienos po to, kai buvo atrastas partizanų vado kūnas, mūsų iškilaus kraštiečio palaikai buvo pašarvoti Vilniuje Šv. Jonų bažnyčioje. Į kraštiečio laidotuves vyko ir gausi delegacija iš mūsų rajono: Savivaldybės ir Mažeikių muziejaus, Tirkšlių J. Vitkaus-Kazimieraičio progimnazijos atstovai, Tirkšlių ir Kalnėnų šaulių būrių jaunieji šauliai, taip pat didelis būrys Tirkšlių apylinkėse gyvenančių J. Vitkaus-Kazimieraičio giminaičių.
Jaunųjų šaulių būrių vadovas Stasys Pauliukas prisiminė: „Tokios laidotuvės jose dalyvavusiems jauniesiems šauliams įsiminė ilgam – padėjome vainiką prie kraštiečio karsto, stovėjome rikiuotėje, dalyvavome šventosiose Mišiose, kurias aukojo arkivyskupas Kęstutis Kėvalas. Kaip ir šimtai žmonių, važiavome kortežu iki Antakalnio kapinių, klausėmės šalies vadovų minčių prie partizanų vado kapo. Po laidotuvių uždegėme žvakutes, jaunieji šauliai pabendravo su Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu.“
- Vitkus-Kazimieraitis palaidotas Antakalnio kapinėse, Partizanų kalnelyje, šalia kito garsaus Lietuvos partizanų vado Adolfo Ramanausko-Vanago. Dalyvaudami Sausio 13-ajai skirtame bėgime „Gyvybės ir mirties keliu“, jaunieji mažeikiškiai šauliai visada uždega žvakutes prie kraštiečio kapo.
Nuotr. iš Tirkšlių seniūnijos bendruomenės




