Visi esame įpratę Mikalojų Konstantiną Čiurlionį tapatinti su jo kurta muzika, paveikslais. Tačiau retas kuris prisimename, o gal net ir žinome, kad M. K. Čiurlionis dar ir fotografavo. Liepos 23-iąją Plungės Žemaičių dailės muziejuje duris atvėrė paroda „M. K. Čiurlionis. Laisvės preliudas“, kviečianti pažvelgti į mažiau pažintą, bet itin reikšmingą šios garsios asmenybės kūrybos dalį – Anapoje darytas nuotraukas.
„Labas vakaras, brangus Čiurlioni. Ne veltui užsiminiau apie Čiurlionį, būtent jis šiandien mus ir sukvietė. 1905 m. per savo atostogas į Anapą Mikalojus Konstantinas Čiurlionis išsivežė fotoaparatą, kas tiems laikams buvo neįtikėtina. Fotografavo jūrą, kalnus, žmones… Tai buvo ypatingą įkvėpimą jam dovanojusios atostogos“, – parodos atidarymą pradėjo Žemaičių dailės muziejaus direktorius Robertas Šimkus.
Kaip ir minėta, M. K. Čiurlionis buvo gabus ir talentingas. Beje, kaip sakė R. Šimkus, skleistis tam talentui padėjo Plungė. O jei tiksliau – kunigaikštis Mykolas Oginskis ir Oginskių rūmų sienos. „Gal per daug drąsu, o gal ir visai nedrąsu teigti, kad jei ne Plungė, gal tokio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mes neturėtume ir nežinotume“, – svarstė muziejaus vadovas.
R. Šimkui pritarė ir į parodos atidarymą atvykęs Plungės rajono savivaldybės meras Audrius Klišonis, primindamas, jog džiugu ne tik dėl to, kad visame pasaulyje garsus kūrėjas genijaus kelią pradėjo Plungėje, bet ir dėl to, kad jo gabumus pastebėjo ir pagrindus jo talentui padėjo mūsų mieste gyvenę Mykolas ir Marija Oginskiai. Ne tik davė pradžią, bet ir padėjo toliau žengti – finansavo jo tolesnius mokslus.
„Mes puikiai žinome, kad talentingų žmonių yra daug, tačiau jei talentas susiduria su nepritekliais, tuomet jis negali skleistis. Tai lygiai taip pat, kad jei mes gražų žiedą laikytume pavėsyje arba rūsyje – jis niekada nepražystų, – kalbėjo rajono vadovas. – Čia ir yra maloniausia, kad susitiko genijus ir žmonės, kurie jį pastebėjo ir davė galimybę judėti į priekį.“
Daugeliui turbūt žinoma, kad Plungėje veikia ir vienos žymiausių Ispanijos dailininkių Litos Cabellut darbų paroda. O įdomu tai, kad menininkė buvo priglausta kitų žmonių, kurie jai suteikė galimybę. „Šiandien ji garsina Ispaniją visoje Europoje savo paveikslais. Todėl labai svarbu, kad mes pastebėtume tuos, kurie yra talentingi, ir duotume jiems šansą tobulėti. Čiurlionis yra tas genijus, kuris mums įkvepia tikėjimą, kad ir nedidelėje šalyje galime turėti tokių žmonių, kurie savo talentu nušvies visą tautą“, – reziumavo A. Klišonis.
Parodoje atsiskleidė nemažai sutapimų. Be to, kad L. Cabellut ir M. K. Čiurlionio kūrybos kelias prasidėjo kitų žmonių dėka, simboliška buvo ir tai, kad parodos atidarymas buvo tarsi neoficialus Pasaulio lietuvių bendruomenės ir Pasaulio jaunimo sąjungos lyderių suvažiavimo atidarymas, tad sveikinimo žodį tarė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke.
„Kadangi Čiurlionis buvo įkvėptas šių sienų ir Plungės, Žemaitijos, o mus, lietuvius, pabirusius po visą pasaulį, šiandien susirinkusius iš 30 valstybių, įkvepia, ugdo Lietuva, mūsų tėvynė, linkiu, kad visi mes, mūsų vaikai, vaikaičiai būtume Čiurlioniais. Kurkite, nes menas gali įkvėpti ne tik menininkus. Tapykite, rašykite, fotografuokite, kad tai paliktumėte ateities kartoms. Perduokite lietuvišką žodį savo vaikams“, – kvietė D. Henke. Beje, kaip sakė viešnia, dar vienas sutapimas, kad paroda į Plungę parvažiavo iš Ispanijos.
Parodos kuratorė Vilma Dobilaitė, kalbėdama apie eksponuojamas nuotraukas, nedaugžodžiavo: „Šiandien susitinkame su Čiurlioniu. Pakeliavęs po Ispaniją, Prancūziją, Čiurlionis grįžo namo, į vietą, kur prasidėjo jo kūrybos kelias, kur jis mokėsi muzikos, piešė. Būtent čia jis pradėjo savo kaip menininko kelionę. Čiurlionis grįžo ten, kur grįžome ir mes – į laisvą Lietuvą. Fotografai kalba fotografijomis, tad tegul kalba fotografijos.“
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus generalinė direktorė Virginija Vitkienė, naudodamasi proga, Pasaulio lietuvių bendruomenės atstovus pakvietė apsilankyti savo vadovaujamame muziejuje, kuriame eksponuojami visi šio menininko tapybos darbų originalai.
V. Vitkienė paminėjo, kad muziejus taip pat turi ciklą fotografijų iš menininko atostogų Anapoje, tačiau Plungėje pristatyta paroda – išskirtinė. Išsiskiria ji tuo, kad eksponuojamos originalaus dydžio nuotraukos, t. y. tokios, kokios jos darytos anuomet ir buvo Čiurlionio albumėlyje. „Tai labai kamerinės fotografijos. Prie kiekvienos reikės prieiti ir atidžiai pasižiūrėti, kad pamatytum detales“, – pasakojo viešnia.
Muzikinę programą susirinkusiesiems dovanojo Skuodo rajono kultūros centro moterų choras „Apuolė“, kanklėmis skambino Viktorija Narmontė. Beje, 2026-ieji Lietuvoje paskelbti Kanklių metais, tad tai buvo puiki proga gyvai išgirsti archajišką lietuvišką instrumentą. Skambėjo M. K. Čiurlionio harmonizuotos lietuvių liaudies dainos.
Prieš apsilankant M. K. Čiurlionio fotografijų parodoje, Žemaičių dailės muziejaus direktorius atskleidė vieną savo svajonę: „Kadangi kalbame, kad Čiurlionis pas mus sugrįžo fotografijos pavidalu, tai svajodamas žiūriu į Nacionalinio M. K. Čiurlionio muziejaus direktorę ir sakau: „Gal kada nors Čiurlionis sugrįš čia kad ir vieno originalaus paveikslo pavidalu?“
Paroda veiks iki rugpjūčio 23 dienos.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
