Dar prieš porą dešimtmečių suriebėjusios kepenys dažniausiai buvo siejamos su piktnaudžiavimu alkoholiu. Šiandien situacija visiškai kitokia. Vis dažniau ši diagnozė nustatoma žmonėms, kurie alkoholį vartoja retai arba visai jo nevartoja. Gydytojai pastebi, kad kepenų suriebėjimą lemia šiuolaikinis gyvenimo būdas: sėdimas darbas, mažas fizinis aktyvumas, perteklinis kūno svoris, gausus itin perdirbto maisto vartojimas ir medžiagų apykaitos sutrikimai.
Tai jau seniai nebėra pavienė problema. Pasaulyje ši liga laikoma viena sparčiausiai plintančių lėtinių kepenų ligų, o specialistai prognozuoja, kad artimiausiais dešimtmečiais jos mastas dar labiau didės. Šiuolaikinėje medicinoje vis dažniau vartojamas terminas „Metabolinės kilmės suriebėjusių kepenų liga (MASLD)“. Jis rodo glaudų ryšį su nutukimu, cukriniu diabetu ir kitais medžiagų apykaitos sutrikimais. Šiuo metu ji nustatoma maždaug 38 proc. suaugusiųjų visame pasaulyje, o iki 2040 metų paplitimas gali viršyti pusę suaugusių gyventojų.
Remiantis 2024 m. žurnale Clinical Gastroenterology and Hepatology publikuotu tyrimu, 1990–2021 m. pasaulyje nuolat augo suriebėjusių kepenų ligos (NAFLD), nutukimo ir 2 tipo cukrinio diabeto paplitimas. Per šį laikotarpį suriebėjusių kepenų paplitimas padidėjo nuo maždaug 18 % iki beveik 24 %, nutukimo – nuo apie 7 % iki beveik 16 %, o 2 tipo diabeto – nuo apie 3 % iki daugiau nei 6 %. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad didėjantis nutukimo ir diabeto paplitimas glaudžiai susijęs su sparčiu suriebėjusių kepenų ligos augimu.
Liga, kuri ilgai nesukelia jokių simptomų
Viena didžiausių šios ligos klastų yra žmogus dažniausiai nejaučia nieko neįprasto. Kepenys neturi skausmo receptorių, todėl net ir tada, kai jose kaupiasi riebalai, savijauta gali išlikti visiškai normali.
Būtent todėl daugelis pacientų apie pakitimus sužino visiškai atsitiktinai. Vieniems jie nustatomi atliekant profilaktinius kraujo tyrimus, kitiems – pilvo organų echoskopiją dėl visai kitos priežasties. Neretai diagnozė nustebina žmones, kurie jaučiasi sveiki ir net neįtaria turintys kepenų problemų. Tai paaiškina, kodėl gydytojai šią ligą neretai vadina tyliąja epidemija.
Lietuva seka Europos tendencijas
Nors tikslaus sergančiųjų skaičiaus Lietuvoje nėra, rizikos veiksniai praktiškai nesiskiria nuo kitų Europos valstybių. Didėja nutukimo paplitimas, vis daugiau žmonių serga 2 tipo cukriniu diabetu, metaboliniu sindromu ir arterine hipertenzija.
Europos hepatologų duomenimis, Vakarų Europoje metabolinės kilmės suriebėjusių kepenų liga nustatoma maždaug ketvirtadaliui gyventojų, tačiau tarp žmonių, turinčių antsvorio ar nutukimą, šis rodiklis yra gerokai didesnis. Dėl to specialistai ragina daugiau dėmesio skirti ne tik gydymui, bet ir ankstyvai prevencijai.
Lietuvoje situacija panaši. Šeimos gydytojai vis dažniau diagnozuoja pacientams ne tik padidėjusį cholesterolį ar gliukozės kiekį kraujyje, bet ir kepenų suriebėjimą, kuris tampa dar vienu medžiagų apykaitos sutrikimų grandinės elementu.
Ne vien alkoholis kenkia kepenims
Vis dar gajus įsitikinimas, kad kepenų ligomis serga tik daug alkoholio vartojantys žmonės. Iš tiesų šiandien daug dažniau kepenys riebėja dėl perteklinio kalorijų kiekio ir mažo fizinio aktyvumo. Ypač neigiamą poveikį daro dažnas saldintų gėrimų, greitojo maisto, rafinuotų angliavandenių bei itin perdirbtų produktų vartojimas. Organizmas perteklinę energiją pradeda kaupti ne tik riebaliniame audinyje, bet ir pačiose kepenyse. Paradoksalu, tačiau ši diagnozė nustatoma ir liekniems žmonėms. Tokiais atvejais svarbų vaidmenį gali atlikti genetiniai veiksniai, netinkama mityba ar padidėjęs vidaus organų riebalų kiekis, kurio išoriškai nesimato.
Kepenys perspėja labai tyliai
Kai kuriems žmonėms ilgainiui atsiranda nuolatinis nuovargis, sunkumo jausmas dešinėje pašonėje ar energijos stoka. Vis dėlto šie simptomai nėra specifiniai, todėl dažniausiai siejami su stresu ar įtemptu gyvenimo ritmu. Būtent todėl vien simptomais pasikliauti negalima. Ankstyvoje stadijoje ligą dažniausiai padeda nustatyti kraujo tyrimai ir ultragarsinis kepenų ištyrimas. Pastaraisiais metais vis plačiau naudojami ir neinvaziniai kepenų standumo tyrimai, leidžiantys įvertinti, ar liga jau nesukėlė fibrozės – kepenų randėjimo.
Kodėl svarbu nenumoti ranka?
Dalis žmonių, išgirdę apie suriebėjusias kepenis, nusiramina manydami, kad tai nėra rimta liga. Visgi, ilgainiui daliai pacientų riebalų kaupimąsi gali pakeisti uždegimas, kepenų ląstelių pažeidimas ir randėjimas.
Moksliniai duomenys rodo, kad maždaug penktadaliui sergančiųjų liga progresuoja į sunkesnę formą, kuri didina cirozės, kepenų nepakankamumo ir kepenų vėžio riziką. Be to, žmonėms, sergantiems suriebėjusių kepenų liga, dažniau pasitaiko širdies ir kraujagyslių ligos, kurios išlieka viena pagrindinių ankstyvo mirtingumo priežasčių.
Ar kepenys gali atsistatyti?
Gera žinia ta, kad ankstyvose stadijose kepenys pasižymi išskirtiniu gebėjimu atsistatyti. Skirtingai nei daugelis kitų organų, jos gali sumažinti sukauptų riebalų kiekį, jei pašalinama pagrindinė priežastis. Net palyginti nedidelis svorio sumažėjimas gali turėti reikšmingos naudos. Tyrimai rodo, kad sumažinus kūno svorį bent 5–10 procentų, kepenyse gali sumažėti riebalų kiekis, o kai kuriems pacientams ir uždegiminiai pokyčiai.
Ne mažiau svarbus tampa reguliarus fizinis aktyvumas. Įdomu tai, kad teigiamas poveikis stebimas net ir tada, kai žmogus nepraranda daug svorio. Vien aktyvesnis gyvenimo būdas gerina kepenų medžiagų apykaitą.
Kodėl ši liga tampa XXI amžiaus simboliu?
Jeigu prieš kelis dešimtmečius pagrindinės kepenų ligos buvo virusiniai hepatitai, šiandien situacija pasikeitė. Vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau kartu daugėja nutukimo, cukrinio diabeto ir kitų lėtinių ligų. Kepenų suriebėjimas tampa savotišku bendros organizmo būklės rodikliu. Dažnai jis signalizuoja ne tik apie kepenų, bet ir visos medžiagų apykaitos problemas. Būtent dėl šios priežasties gydytojai vis dažniau rekomenduoja į kepenų sveikatą žiūrėti ne atskirai, o kaip į viso organizmo gerovės dalį.
Ankstyva diagnostika dažnai leidžia išvengti rimtų pasekmių
Kadangi liga ilgą laiką vystosi be aiškių simptomų, reguliari profilaktinė sveikatos patikra tampa vienu svarbiausių būdų ją nustatyti laiku. Ypač tai aktualu žmonėms, turintiems antsvorio, padidėjusį cholesterolio kiekį, aukštą kraujospūdį ar sergantiems 2 tipo cukriniu diabetu.
Privati šeimos klinika Vilniuje gali padėti laiku įvertinti kepenų būklę, atlikti reikalingus tyrimus, nustatyti rizikos veiksnius ir sudaryti individualų sveikatos priežiūros planą. Anksti pastebėti pokyčiai dažniausiai leidžia išvengti ligos progresavimo ir padeda išsaugoti gerą kepenų funkciją daugelį metų.
