Liepos 25 dieną Labardžių kaimo bendruomenė „Mūsų Labardžiai“ pakvietė gyventojus ir svečius į tradicinę kaimo šventę. Šiemet ji buvo skirta Žemaičių vyskupo, švietėjo ir blaivybės sąjūdžio organizatoriaus Motiejaus Kazimiero Valančiaus 225-osioms gimimo metinėms ir Labardžių kultūrinės veiklos 75-mečiui paminėti. Šventės tema pasirinkta neatsitiktinai. Istorijos šaltiniai ir vietinių gyventojų pasakojimai mena, kad apie 1868 metus vyskupas M. K. Valančius lankėsi Labardžiuose, pašventino senąsias kaimo kapinaites ir iki šiol išlikusį koplytstulpį. Šis istorinis ryšys tapo pagrindiniu renginio akcentu, primenančiu, kad bendruomenės tapatybė kuriama ne tik šiandienos darbais, bet ir pagarba praeičiai.
Šventė „Motiejaus Valančiaus takais Labardžiuose“ prasidėjo vidurdienį – mažiausiųjų laukė nemokami batutai ir lauko žaidimai. Vėliau iškilminga eisena nuo bendruomenės namų patraukė į senąsias kaimo kapinaites. Kapinėse atidengtas Labardžių žmonių dovanotas medinis atminimo suolelis, skirtas M. K. Valančiui. Garbė ji atidengti suteikta Draugystės gatvės gyventojoms Juzefai Valutienei ir Elenai Kaulienei, kurios padedamos kaimynų rūpinasi, kad kapinaitės visada būtų tvarkingos ir prižiūrėtos. Kultūros puoselėtojai surengė meninę pažintį su vyskupo M. K. Valančiaus kūryba – buvo skaitoma ištrauka iš jo kūrinio „Palangos Juzė“, jaukią atmosferą kūrė smuiko muzika ir vietinių gyventojų daina.
Sugrįžus į bendruomenės namų kiemą prasidėjo oficialioji šventės dalis. Susirinkusiuosius sveikino Rietavo savivaldybės meras Antanas Černeckis, Rietavo seniūnijos vadovas Ričardas Astrauskas, Seimo narys Jurgis Razma, Rietavo savivaldybės tarybos nariai Paulius Šniauka ir Viktoras Krajinas. Sveikinimo žodį labardiškiams tarė ir į svečius atvykusi buvusi ilgametė kaimo gyventoja ir seniūnaitė, bendruomeninio gyvenimo aktyvistė Onutė Končiuvienė.
Kaimo bendruomenės pirmininkė Inga Jocė pasidžiaugė aktyvia bendruomenės veikla ir šių metų pasiekimais ir linkėjo visiems gražios šventės ir smagaus pasibuvimo. Bendradarbiaujant su kaimo biblioteka buvo įsteigtas M. K. Valančiaus vardo apdovanojimas „Geriausias 2026 metų Labardžių kaimo skaitytojas“. Šis garbingas titulas atiteko Kazimierui Cipariui, žmogui, kuris daugybę metų yra kaimo bibliotekos lankytojas, taip pat puikus knygos ir žmogaus draugystės pavyzdys.
Šventinę nuotaiką stiprino koncertinė programa: labardiškių moterų ir vaikų šokių kolektyvų (vadovė Meda Jurkutė) sukurta šokio kompozicija, primenanti kaimo istoriją, interaktyvi viktorina apie M. K. Valančių ir vietinių gamintojų produktų degustacijos. Šventinę nuotaiką kūrė Adrijaus Almino dainuojamosios poezijos koncertas, skatinęs tautiškumo ir patriotizmo jausmą.
Aplinką puošė floristinių kilimų ekspozicija „Pražydusi šviesa“. Būtent šviesa buvo pasirinkta kaip susibūrimo akcentas, tad daugelis šventės dalyvių pasirinko šviesių tonų aprangą. Išrinktos ir apdovanotos trys renginio dalyvės – Loreta Kontrimaitė, Regina Galinskienė ir Viktorija Lapaitė, kurių veiduose, širdyse ir aprangoje, anot organizatorių, buvo daugiausiai šviesos.
Išrinktas ir gražiausias floristinis kilimas – Draugystės gatvės gyventojų kūrinys.
Šventinę aplinką puošė dekoratyvinių medelių ekspozicija, kurią iš sėklų užaugino ir labardiškiams parodė giliogiriškis Stasys Norvilas.
Vakarėjant susirinkusiuosius linksmino atlikėjas Marius Petrauskas. Iki pat vidurnakčio trukusi šventė subūrė didžiulį būrį žmonių – be vietinių gyventojų, joje linksminosi svečiai iš Giliogirio, Daugėdų, Pelaičių, Tverų, Liolių bei Budrikių bendruomenių.
Labardžiuose vykęs susibūrimas rodo, kad ne kiekvienai šventei reikia sugalvoti naują temą. Kartais ji jau seniai laukia – užrašyta istorijos šaltiniuose, išsaugota žmonių pasakojimuose ar pažymėta kukliu ženklu kaimo pakraštyje. Labardžiuose tokiu ženklu tapo senosios kapinaitės ir iki šiol išlikęs koplytstulpis, menantis vyskupo M. K. Valančiaus apsilankymą. Todėl šiemet būtent praeitis buvo pagrindinė kaimo šventės programos autorė, o jos organizatoriai – kaimo bendruomenė „Mūsų Labardžiai“ ir partneris – Rietavo savivaldybės kultūros centro Labardžių filialas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
