Klaidinga informacija dažnai plinta greičiau, nei spėjame ją patikrinti. Kartais keli paprasti veiksmai gali padėti suprasti, ar matomas įrašas, nuotrauka ar vaizdo įrašas yra patikimi.
Kaip patikrinti informaciją ir neplatinti dezinformacijos, pataria Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas, jaunesnysis mokslo tyrėjas, DIGIRES komandos narys Darius Remeika:
– Pirmiausia perskaitykite ne tik antraštę. Pavyzdžiui, antraštė gali skelbti, kad „mokslininkai įrodė produkto pavojingumą“, nors tekste aprašomas tik nedidelis pirminis tyrimas. Patikrinkite publikavimo datą, autorių ir pirminį šaltinį. Jei cituojamas tyrimas, institucija ar pareigūnas, paieškokite originalaus dokumento arba viso pasisakymo.
Pažiūrėkite, ar apie tą patį įvykį praneša keli tarpusavyje nesusiję patikimi šaltiniai. Svarbu ne tai, kad žinią perpublikavo dvidešimt paskyrų, bet tai, ar ją nepriklausomai patvirtino skirtingos redakcijos, institucijos ar ekspertai.
Nuotrauką galima patikrinti pasinaudojant atvirkštine vaizdų paieška. Ji gali parodyti, kad tariamas šiandienos sprogimo vaizdas internete paskelbtas prieš penkerius metus kitoje šalyje. Vertinant vaizdo įrašą verta atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kalbą, pastatus, orą ir kitus aplinkos požymius.
Jeigu informacijos patikrinti nepavyksta, nereikia jos platinti. Daug atsakingiau pasakyti „šiuo metu negaliu patvirtinti“, negu skubėti tapti abejotinos žinios skleidėju.
Kiekvienas pasidalijimas yra mažas redakcinis sprendimas. Persiųsdami įrašą šeimos pokalbių grupėje, suteikiame jam papildomo patikimumo. Artimieji gali juo patikėti ne dėl pirminio šaltinio, bet todėl, kad pasitiki mumis. Todėl naudinga laikytis paprastos taisyklės: kuo stipresnes emocijas sukelia informacija, tuo lėčiau turėtume veikti. Sustokime, patikrinkime šaltinį, paieškokime konteksto ir tik tada spręskime, ar verta dalytis.
Svarbu neįžeidinėti žmogaus, pasidalijusio klaidinga informacija. Užuot parašius „kaip galima tikėti tokia nesąmone“, veiksmingiau paklausti: „Ar žinome, kas yra pirminis šaltinis?“ Tada galima pateikti patikimą nuorodą ir paaiškinti, kuri informacijos dalis klaidina. Tikslas turėtų būti ne laimėti ginčą, o padėti žmogui priimti geriau pagrįstą sprendimą.
Dezinformacijos visiškai išvengti nepavyks. Tačiau galime sumažinti jos poveikį ugdydami įprotį tikrinti, lyginti ir NESKUBĖTI. Kritinis mąstymas nereiškia nepasitikėti viskuo. Jis reiškia mokėti pagrįstai nuspręsti, kuo ir kodėl pasitikime.
Socialiniuose tinkluose dėl mūsų dėmesio varžosi daugybė veikėjų. Tačiau galutinis sprendimas – sustoti, patikrinti ir nesidalyti nepatikima informacija – vis dar priklauso mums.
