Prieš aštuoniasdešimt metų žuvusio legendinio Pietų Lietuvos partizanų vado, pulkininko Juozo Vitkaus-Kazimieraičio atminimas šiandien gyvas ne tik jo gimtame Mažeikių krašte ar Dzūkijoje, bet ir svarbiausiuose šalies memorialuose, gatvėse bei istorijos puslapiuose.
Partizano vardas – mokyklai
Juozas Vitkus gimė 1901 metų gruodžio 10-ąją Ketūnuose, po to persikėlė į Tirkšlius, kur baigė pradžios mokyklą. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir ėmus organizuoti vietinę savivaldą, 1918-ųjų pabaigoje pradėjo dirbti Tirkšlių savivaldybės raštininku sekretoriumi, mokėsi Mažeikių prekybos mokykloje.
Šiose dviejose mūsų rajono vietose įamžintas partizanų vado atminimas: prieš dvidešimt metų atidengta atminimo lenta prie namo Tirkšliuose J. Janonio gatvėje, kur J. Vitkus gyveno vaikystėje. Šiuo metu namas nugriautas, atminimo lenta saugoma seniūnijoje. Dar po šešerių metų, 2012 metais, tuometei Tirkšlių vidurinei mokyklai (dabar – progimnazijai) suteiktas J. Vitkaus-Kazimieraičio vardas.
Mažeikių šaulių kuopos ir Politinių kalinių sąjungos Mažeikių skyriaus iniciatyva 2013 metais J. Vitkaus-Kazimieraičio gimtinėje Ketūnuose pastatytas ir pašventintas paminklinis akmuo, kurio aplinką prižiūri progimnazijos mokiniai.
„Manau, kad tiek mūsų rajone, tiek visoje Lietuvoje kraštiečio atminimas deramai įamžintas, ypač jis prisimenamas kaip puikus partizanų vadas Dzūkijoje. Mūsų mokykla bendradarbiauja su jo vardo inžinerijos batalionu, tvarkydami partizano paminklinį akmenį, visada vaikus supažindiname su jo nuopelnais šaliai. Šių metų pabaigoje numatytas Juozo Vitkaus-Kazimieraičio 125-ųjų gimimo metinių minėjimas“, – sakė Tirkšlių jaunųjų šaulių būrio vadovas Stasys Pauliukas.
Atminimas įamžintas ir Kaune
Vieną pirmųjų kartų mūsų kraštiečio atminimas buvo pagerbtas 1994 metais Vaišvydavoje (Kauno rajone), kur jo vardu pavadinta gatvė. Dar po dvejų metų memorialinė lenta buvo atidengta ant buvusios Karo mokyklos pastato Vaidoto gatvėje, kur pažymėta, jog čia ketverius metus iki pirmos sovietinės okupacijos kariams dėstė pulkininkas leitenantas, inžinierius Juozas Vitkus-Kazimieraitis.
1999 metais jo vardu pavadintas Lietuvos kariuomenės inžinerijos batalionas, tęsiantis garbingą karo inžinierių tradiciją, ateinančią dar iš tarpukario Lietuvos. Apie tai informuoja ir tais pačiais metais ant bataliono pastato įrengta atminimo lenta Kareivinių gatvėje.
Paskutinis pulkininko vardo įamžinimas Kaune datuojamas 2017 metais, kai Lietuvos karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos iniciatyva Aukštųjų Šančių karių kapinėse atidengtas paminklas Lietuvos kariuomenės karininkams, sovietinės ir nacistinės okupacijų aukoms atminti. Penkiose stelose iškaltos žuvusių ar nukentėjusių karininkų pavardės bei atminimo žodžiai.
Pašventino amžino poilsio vietą
Vokiečių okupacijos metais Juozas Vitkus dirbo inžinieriumi, buvo Lietuvių fronto Vilniaus štabo narys, kūrė pogrindinę antinacinę bei antikomunistinę karinę „Kęstučio“ organizaciją, dėstė pogrindinėje karo mokykloje inžinerijos disciplinas. Jo veiklai įamžinti 1990 metais Vilniuje Pamėnkalnio gatvėje, prie buvusios „Kęstučio“ organizacijos būstinės, buvo atidengta memorialinė lenta, dar po aštuonerių metų sostinės Lazdynų seniūnijoje viena gatvė buvo pavadinta J. Vitkaus-Kazimieraičio vardu.
2023 metų spalį J. Vitkaus-Kazimieraičio palaikai iškilmingai perlaidoti Antakalnio kapinėse, dar po metų kapinėse pašventintas jo antkapinis paminklas.
Suteikė pulkininko laipsnį
1946 metų liepos 2-ąją susirėmime su sovietine kariuomene Žaliamiškyje netoli Liškiavos partizanų vadas J. Vitkus-Kazimieraitis buvo sunkiai sužeistas ir po kelių valandų mirė. Šio miško pakraštyje 1990 metais pastatytas koplytstulpis ir tipinis partizanų atminimo ženklas.
Kabelių kaime (Varėnos rajone), kur antros sovietinės Lietuvos okupacijos metais mūsų kraštietis įsidarbino girininkijoje buhalteriu, ant buvusios girininkijos pastato sienos įrengtas atminimo ženklas, o šalia 2014 metais pastatytas atminimo stendas, sausio 13-ąją šiose apylinkėse vyksta kasmetinis tradicinis žygis „Kazimieraitis“.
1997 metais LR Prezidento dekretu J. Vitkus apdovanotas Vyčio Kryžiaus I laipsnio ordinu, kitų metų pradžioje jam suteiktas pulkininko laipsnis.
Žymiojo partizanų vado atminimas įamžintas ir režisierės Agnės Zalanskaitės istoriniais dokumentiniais filmais „Nepaprasta auka“ (2017) ir „Bučiuoju, Juozas“ (2023).
Nuotr. Iš Lietuvos Šaulių sąjungos Žemaitijos šaulių
8 rinktinės archyvo
