Viešoji tvarka ir saugumas prasideda nuo gyventojų – šią tiesą savo pavyzdžiu jau ketvirtį amžiaus įrodo Dingailų kaimo ūkininkas Vaclovas Akavickas. Už ilgametę, 25 metus tebesitęsiančią, savanorišką pagalbą pareigūnams ir bendruomeniškumo puoselėjimą jam įteiktas policijos generalinio komisaro apdovanojimas.
Pagerbė generalinis komisaras
Policijos dienos minėjimo metu Dingailų kaimo ūkininkas V. Akavickas už savanoriavimą būnant policijos rėmėju buvo pagerbtas Lietuvos generalinio policijos komisaro padėkos raštu ir vardine moneta.
„Nors viešoji tvarka gerėja, jai palaikyti neužtenka vien policijos pareigūnų, būtinas ir visuomenės susitelkimas ir pagalba“, – tikino V. Akavickas.
Pradžia buvo dar sovietiniais metais, kai jis, dirbdamas Telšiuose, „Masčio“ fabrike, įsiliejo į tada milicijai padedančių liaudies draugovininkų gretas. Tam, anot pašnekovo, įtakos turėjo ir svainis, kuris dirbo teisėtvarkos sistemoje ir taip giminaitį įtraukė.
„Pamačiau jų tarnybą iš arčiau ir supratau, kad be visuomenės pagalbos sunku yra palaikyti viešąją tvarką, o kai po nepriklausomybės atkūrimo policijai pridėjo dar daugiau funkcijų, tai 2001 metais, kai pasiūlė tapti rėmėju, sutikau ir parašiau pareiškimą“, – prisiminė dingailiškis.
Mažeikių senamiestyje anuomet veikusiame policijos komisariate du mėnesius vyko policijos rėmėjų kursai, kuriuose dalyviai įgijo bazinių žinių.
Po trejų–ketverių metų Mažeikių rajone jau buvo apie 100 policijai talkinusių vyrų.
Bet palaipsniui jų gretos ėmė byrėti – vieni skundėsi, kad mažai moka, kiti sakė, kad nebeturi laisvo laiko. Šiuo metu rajone liko tik keli policijos rėmėjai.
Išskyrė ankstesnį girtavimą
- Akavickas su žmona ūkininkauja jurginų ūkyje. Ir nors prie ūkio darbų daug, laiko pagelbėti policijai jis vis tiek randa. Vienais metais Vaclovas pareigūnams pagelbėjo 250 valandų, o bendrai kas mėnesį keletą vakarų skiria policijos rėmėjo veiklai.
Per tuos 25 metus, anot V. Akavicko, ypatingų įvykių, kuriame jam, kaip policijos rėmėjui, būtų tekę dalyvauti, nebuvo. Tik ne kartą teko drausminti alkoholio padauginusius asmenis, kartu su pareigūnais užkirsti kelią konfliktams.
„Galiu pasakyti, kad per šį laikotarpį gerokai sumažėjo girtuoklystė. Anksčiau, kai tik vasaros metu vykdavo gegužinės ar šventės, kurios užtrukdavo iki keturių ryto, žiūrėk, jau ir reikėdavo vykti raminti muštynių. Ypač kaimuose. Atsimenu, buvo laužomos tvorų lentelės, vadinamieji „štakietai“, ir jais būdavo mušamasi. Tuo pasižymėdavo šventės Leckavoje, Tirkšliuose ir kitose vietose“, – prisiminė policijos rėmėjas.
Pasak jo, situacija į gera labai pasikeitė po to, kai buvo apribotas prekybos alkoholiu laikas. Dabar policijos rėmėjams tenka pabudėti šventėse, tačiau incidentų kyla itin retai.
Kurorte apsiribojo įspėjimais
Policijos rėmėjais gali būti ne jaunesni kaip 18-kos metų policijoje ar Lietuvos kariuomenėje netarnaujantys mūsų šalies piliečiai ar joje nuolat gyvenantys kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai. Jų veiklos teisinius pagrindus, teises, pareigas, socialines garantijas ir atsakomybę nustato Lietuvos Respublikos policijos rėmėjų įstatymas.
Policijos rėmėjai turi teisę reikalauti, kad asmenys laikytųsi viešosios tvarkos ir nepažeistų įstatymų, jie padeda policijai saugoti viešąją tvarką.
Vien Mažeikių rajone pagalba policijai V. Akavickas neapsiriboja: jau penktą sezoną vasaromis jis vyksta į Palangą ir pareigūnams padeda prižiūrėti tvarką. Ši vasara nebuvo išskirtinė – šilta, žmonių daug, dažniausiai teko įspėti elektrinių paspirtukų ir dviračių vairuotojus, kad negalima važinėtis J. Basanavičiaus gatvėje ir Birutės kalno teritorijoje.
Viešoji tvarka – visų rūpestis
Tuo, kad policijos rėmėjai yra būtinybė, ilgametis savanoris net neabejoja: policijos pareigūnų trūksta, visuomenės pagalba yra reikalinga, be to, ir rimtis bei tvarka yra ne vien pareigūnų rūpestis, ji priklauso ir nuo mūsų visų aktyvumo bei noro gyventi saugiai. Pats dingailiškis nesiruošia apleisti policijos rėmėjo statuso, sako, kad juo bus tol, kol leis sveikata.
Tai, kad kiekvienas gali prisidėti prie aplinkinių saugumo, V. Akavickas rodo ir savo pavyzdžiu – jis jau aštuonerius metus yra Dingailų „Saugios kaimynystės“ grupės pirmininkas. Pasak jo, gyvenvietėje, kurioje tik penkios trobos, saugumą užtikrinti yra lengviau ir gal todėl ypatingų įvykių nėra buvę – žmonės vieni kitus gerai pažįsta, kai tik pasirodo svetima mašina, jau vienas kitam praneša, žino, kas pas ką atvažiuoja.
„Manau, kad saugios kaimynystės esmė tokia ir yra: tu saugai kaimynų turtą, jie – tavo. Be to, vien tas ženklas, kad čia įkurta saugios kaimynystės grupė, veikia prevenciškai, o pati grupė skatina bendruomeniškumą: atnešu kaimynams skrajučių apie smurtą, saugumą, beveik kiekvieną kartą pakalbame apie sukčiavimo atvejus, kas itin svarbu seniems žmonėms. Kartu neliekame užsidarę savo kiaute, sužinome, kam ko reikia, kuo vienas kitam galime pagelbėti ar padėti“, – tikino dingailiškis.
Nuotr. iš policijos archyvo
