Ilgametis Mažeikių „M Basket“ krepšininkas, kapitonas ir treneris Mindaugas Motuzas šią vasarą užvertė profesionalaus krepšininko karjeros puslapį ir pradėjo naują etapą – šiemet jis tapo Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos fizinio ugdymo mokytoju.
Sporto jis nepaliko – nuo 2021-ųjų M. Motuzas dirba ir Sporto mokykloje, tačiau dabar savo patirtį perduoda gimnazistams, kuriuos siekia išmokyti sportuoti taisyklingai ir pamėgti fizinį aktyvumą visam gyvenimui.
Iš krepšinio – į mokyklą
Sprendimas tapti mokytoju M. Motuzui nebuvo visiškai spontaniškas. Sužinojęs, kad Merkelio Račkausko gimnazija ieško fizinio ugdymo mokytojo, jis susidėliojo savo prioritetus ir nusprendė pagrindinės karjeros nebesieti su profesionaliu krepšiniu – nebežaisti ir nebetreniruoti profesionalios komandos. Tam jis turėjo reikiamą išsilavinimą – M. Motuzas yra baigęs treniravimo sistemas, turi pedagoginį išsilavinimą ir sporto edukologijos magistro laipsnį.
Sprendimą keisti profesinį kelią lėmė ir praktinė pusė – mokytojo darbas suteikia daugiau stabilumo. Tačiau šis pasirinkimas nebuvo griežtai suplanuotas – viską nulėmė atsiradusi galimybė gimnazijoje.
„Išėjo natūralus perėjimas. Jeigu nebūčiau gavęs pasiūlymo gimnazijoje, būčiau likęs „M Basket“ klube. Bet atsirado tokia galimybė, todėl ir perėjau. Norėjosi stabilesnio gyvenimo“, – „Santarvei“ sakė M. Motuzas.
Nors profesionalaus krepšininko ir trenerio karjerą M. Motuzas baigė, su krepšiniu jis nesiskyrė – nuo 2021-ųjų dirba vaikų treneriu Mažeikių sporto mokykloje. Gimnazijoje mokytojauja pirmuosius metus.
Būtina ugdyti moksleivių fizinį raštingumą
Dirbdamas su gimnazistais, Mindaugas pirmiausia mato kitą tikslą nei treniruodamas profesionalius sportininkus. Pastariesiems svarbiausia siekti sportinių rezultatų ir užsibrėžtų tikslų, o mokykloje svarbiau suformuoti tinkamą fizinio aktyvumo pagrindą. Per pamokas mokiniai mokomi taisyklingai atlikti pratimus, rūpintis savo kūnu ir sportuoti taip, kad sau nepakenktų. Mokytojas tikisi, kad šie įgūdžiai pravers ir baigus mokyklą, kai fiziniu aktyvumu teks rūpintis savarankiškai.
Sudominti sportu, pasak M. Motuzo, ne visas klases vienodai lengva.
„Viskas priklauso nuo klasės. Jeigu klasė yra sportuojanti, tikrai nereikia daug galvoti, ką jiems duoti, jie patys labai nuoširdžiai sportuoja. Tada būna klasių, kur fizinio aktyvumo mažokai, tenka sukti galvą, kaip juos sudominti – visokių yra būdų, per žaidimą, per individualius pratimus“, – vardijo mokytojas.
Su dabartiniais gimnazistais bendrą kalbą M. Motuzas sakė randantis lengvai. Jis nesutinka su dažnai girdimu teiginiu, kad naujoji karta yra prastesnė už ankstesnes. Mokytojo akimis, dabartiniai mokiniai – smalsūs ir įsitraukę į pamokas, o ypač džiugina jų noras suprasti, kas vyksta atliekant pratimus.
„Manau, kad visos kartos yra savotiškos. Šita karta, man atrodo, kaip tik įsijungusi į visas pamokas, labai smalsi, labai nori suprasti, kaip kurios raumenų grupės dirba atliekant tam tikrą pratimą. Tai labai džiugina“, – tikino M. Motuzas.
Draugiškas, o ne griežtas
Pašnekovas sako nesiekiantis būti griežtu mokytoju. Savo pamokose jis labiau renkasi draugišką ir demokratišką bendravimą, stengiasi atsižvelgti į mokinių norus ir galvoja, kad su jaunais žmonėmis svarbiausia rasti bendrą kalbą.
„Griežtas tikrai nesistengiu būti, daugiau stengiuosi būti draugiškas, žiūrėti į kiekvieno norus. Nemanau, kad per griežtumą pasieksi gerų rezultatų, turi rasti bendrą kalbą su jaunąja karta“, – įsitikinęs mokytojas.
Kol kas mokytojas didesnių sunkumų savo darbe neįžvelgia. O prisimindamas savo paties mokyklos laikus Mindaugas išskyrė vieną mokytoją – Pavasario mokyklos fizinio ugdymo mokytoją Virginijų Januševičių. Būtent jis Mindaugui padarė didžiausią įtaką pirmaisiais mokyklos metais. Vėliau jo sportiniame kelyje buvo daug trenerių, kurių kiekvienas suteikė šį tą naujo, todėl vieno išskirti nenorėtų.
Sportas – ne tik dėl pažymio
- Motuzo nuomone, fizinio ugdymo pamokų reikšmė kur kas didesnė nei vien pažymiai. Gimnazistams tenka didelis mokymosi krūvis, ypač vyresnėse klasėse, todėl fizinis aktyvumas svarbus ir reikalingas. Be to, dalis mokinių per šias pamokas yra tarsi priversti pajudėti, nors kasdien taip fiziškai nejuda.
„Aš suprantu, kad mokiniai turi daug reikalų, reikia mokytis, tuo labiau – egzaminai, smegenų darbas tikrai yra didelis. Bet kartu reikia ir fiziškai būti aktyviam, įjungti kitus raumenis. Mano nuomone, fizinio ugdymo pamokos neturėtų būti tokios, kad „tingiu, neisiu, nereikalinga man ta pamoka“. Čia ne pažymiuose esmė, o pačioje gyvensenoje. Sportas turi lydėti visą gyvenimą – nesvarbu, ar eisi, ar bėgsi, ar lankysi treniruoklių salę, ar užsiimsi kokia nors sporto šaka. Sportas yra neatsiejamas nuo gyvenimo būdo“, – pabrėžė M. Motuzas.
Sporto įpročiai – visam gyvenimui
Mindaugas norėtų, kad mokiniai iš jo pamokų išsineštų ne tik žinias apie taisyklingą sportavimą, bet ir įprotį būti fiziškai aktyviems. Jo pagrindinis tikslas – kad baigę mokyklą, kai fizinio ugdymo pamokų nebeliks, jaunuoliai patys norėtų sportuoti ir rastų sau tinkamą fizinio aktyvumo formą.
„Visų pirma, norėčiau, kad jie išsineštų supratimą, kaip taisyklingai sportuoti ir savęs nežaloti. Kad po 12 klasės jie patys norėtų sportuoti, kad fizinis aktyvumas jiems nebūtų prievolė ar problema, o taptų įpročiu. Nesvarbu, ar jie sportuotų individualiai, ar lankytų grupines treniruotes, svarbiausia, kad išliktų fiziškai aktyvūs“, – sakė mokytojas.
Pirmaisiais darbo mokykloje metais M. Motuzas sau kelia ir asmeninį tikslą – geriau susikalbėti su mokiniais. Kol kas jis jaučia tam tikrą barjerą, tačiau tikisi, kad, laikui bėgant, geriau pažinus mokinius, jis išnyks. Mokytojas tikisi, kad įgyta patirtis padės vis lengviau rasti su jais bendrą kalbą.
Luko ŠEPUČIO nuotr.
