Gruodis – paskutinis kalendorinių ir pirmasis liturginių metų mėnuo. Iki pat šv. Kalėdų tęsiasi Adventas – prieškalėdinio susikaupimo, atgailos, apsivalymo, pasiruošimo laikotarpis. Senojoje lietuvių tradicijoje – tai saulėgrįžos laukimo, pasirengimo žiemos šventėms, poilsio nuo sunkių rudens darbų laikas. Gruodžio 13-oji pagal senąjį Julijaus kalendorių atitikdavo Kalėdas. Pasiruošimas šventei prasidėdavo prieš savaitę. Tačiau savaitės ilgumas senovėje, anot Simono Daukanto, būdavęs devynios dienos. Taigi šventei ruošdavosi nuo gruodžio 6-osios, t. y. nuo švento Mykolo (Mikalojaus).
Senovėje gruodžio mėnesį žmonės ne tik bažnytines giesmes giedojo, bet ir dainavo ypatingas adventines dainas, kurios skiriasi tik joms būdingais priedainiais: „leliumai“, „leliumoi“, „aleliuma loda“, „lėliu kalėda“, „oi kalėda kalėdine“ ir kt. Dainuodavo vakarodami, susirinkę bendrai ką nors dirbti, neretai iki pat Trijų Karalių. Ne tik dainuodavo, bet ir žaidė šio meto žaidimus, šoko ratelius, kuriuose vyravo piršlybų, vestuvių motyvai, pavyzdžiui, „Jievaro tiltas“. Jievaras – taip pat ir mitologinis tiltas, kurį turi pereiti visa gamta (ir žmogus) – mirti ir prisikelti.
Gruodžio 6-ąją minime šventąjį Mikalojų. Tai vienas iš populiariausių šventųjų, kurio kultas, bėgant amžiams išplitęs nuo Rytų iki JAV ir nuo Italijos iki Skandinavijos, remiasi daugiausia legendomis. Šventasis Mikalojus – Kalėdų Senelio prototipas.
Gruodžio 13–ąją prisimename šventąją Liuciją, vieną iš garsiausių mergelių kankinių Vakaruose. VI a. šios šventosios populiarumas buvo toks didelis, kad Sicilijos dvasininkai ir pirkliai įvedė jos kultą Romoje. XIX a. pabaigoje Liucijos šventė ypač paplito Švedijoje, iki šių dienų ji populiari visose Skandinavijos šalyse, kur rengiamos įspūdingos Šviesos dienos procesijos. Procesijai vadovauti išrenkama mergelė Liucija, jos galvą papuošia karūna – vainikas iš degančių žvakių. Ir pats Liucijos vardas atspindi šios šventės prasmę: jis kilęs iš lotyniško žodžio lux (šviesa). Jokiam kitam liturginiam laikotarpiui taip nebūdinga šviesos simbolika kaip Adventui. Keturios Advento žvakės išreiškia šviesos slėpinį: žvakė teikia šviesą pati sudegdama. Advento žvakės nurodo tą šviesą, kuri nušvis per šv. Kalėdas, tą šviesą, apie kurią evangelistas Jonas sako: „Buvo tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų“ (Jn 1, 9).
Advento laikas prasmingas ir Dievo Motinai prisiminti skirtomis šventėmis. Šiemet gruodžio 9-ąją (kadangi gruodžio 8-oji – sekmadienis) Bažnyčia mini Švč. Mergelės Marijos Nekaltąjį Prasidėjimą. Nekaltasis Prasidėjimas ne tik apsaugo Mariją nuo blogio; tai malonės pilnatvė: Dievas ją „apdovanojo malonės pilnybe“ ir „apgaubė teisumo apsiaustu“. Kaip ir Ėmime į dangų, Nekaltajame Prasidėjime Marija – būsimosios Bažnyčios pirmavaizdis: Dievas leido Marijai „būti aušra Bažnyčios – nuostabiai gražios ir nesuteptos Kristaus sužadėtinės“, nuotakos be raukšlės, be dėmės, spindinčios grožiu, „šventos ir nesuteptos“ (Ef 5, 27).
Gruodžio 12-ąją minima Gvadalupės Švč. Mergelė Marija. Dievo Motinos pasirodymas ant Tepejako kalvos paliko neišdildomą pėdsaką Meksikos likime. Jau beveik 500 metų didžiulės minios maldininkų toje vietoje meldžia Marijos motiniškos pagalbos ir su pasitikėjimu sveikina ją kaip šeimų ir tautų evangelizacijos žvaigždę, kaip čiabuvių bei vargšų užtarėją.
1 d. I Advento sekmadienis
Mt 24, 37-44: „Budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats“.
8 d. II Advento sekmadienis
Mt 3, 1-12: „O jis bus tasai, apie kurį pranašas Izaijas yra pasakęs: „Dykumoje šaukiančiojo balsas: Taisykite Viešpačiui kelią! Ištiesinkite jam takus!“
15 d. III Advento sekmadienis
Mt 11, 2-11: „Iš tiesų sakau jums: tarp gimusių iš moterų nėra buvę didingesnio už Joną Krikštytoją, bet ir mažiausias dangaus karalystėje didesnis už jį“.
22 d. IV Advento sekmadienis
Mt 1, 18-24: „Štai mergelė nešios įsčiose ir pagimdys sūnų, ir jis vadinsis Emanuelis, o tai reiškia: „Dievas su mumis““.
25 d. Kristaus Gimimas (šv. Kalėdos)
Jn 1, 1-18: „Tas Žodis tapo kūnu ir gyveno tarp mūsų; mes regėjome jo šlovę – šlovę Tėvo viengimio Sūnaus, pilno malonės ir tiesos“.
29 d. Šventoji Šeima: Jėzus, Marija ir Juozapas
Mt 2, 13-15.19-23: „Kelkis, imk kūdikį su motina ir bėk į Egiptą“.
