Praėjusį šeštadienį Vilniaus „Siemens“ areną buvo okupavę… žemaičiai – Plungiškių draugija, kurios prezidentas yra „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis Liudas Skierus, čia surengė visos Lietuvos plungiškių susibėgimą. Nors organizatoriai baiminosi, kad norinčiuosius dalyvauti renginyje gali išgąsdinti šaltukas, tačiau nuogąstavimai nepasiteisino – į „Siemens“ areną sugužėjo visas tūkstantis plungiškių. O čia – visa diena linksmybių, vaišių, žemaitiškų „pasėrokavėmu“.
Šeštadienio rytą iš Plungės į Vilnių pajudėjo keturi autobusai. Vyko ne tik Plungiškių draugijos nariai, bet ir valdžios atstovai, mokyklose veikiančių Jaunųjų plungiškių draugijų nariai, būrelis Vaikų globos namų auklėtinių ir daug kitų. Be to, iš Plungės į Vilnių važiavo ir gausus būrys įvairių meno kolektyvų – Plungės kultūros centro folkloro ansamblis „Gondinga“, Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos smuikininkai, saksofonininkai ir kiti muzikantai.
Į „Siemens“ areną besirenkančius plungiškius trankia muzika ir dainomis pasveikino „Gondingos“, kuriai vadovauja Dalia Stasikėlienė, folklorininkai. Šis kolektyvas, kurio repertuare – tik Plungės krašto dainos, pradėjo ir Lietuvos plungiškių susibėgimo koncertinę dalį.
„Labas, Plunge!“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius kreipėsi renginio vedėjai Alvidas Bakanauskas ir Eugenijus Bunka. Ir patys pripažino, kad būti Vilniuje, o sveikinti Plungę – mažų mažiausiai – „majedne“. „Kadangi Plungėje žmonių mažėja, manome, kad dalis jų į sostinę pabėgę. Taigi mama Plungė atvyko į Vilnių savo vaikų aplankyti“, – kalbėjo vedėjai.
Išties Plungės molį daug garbių žmonių mynė: kunigaikštis Mykolas Oginskis, kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, rašytoja Žemaitė, profesorius Ignas Končius, akademikas Adolfas Jocys, rašytojas Vytautas Mačernis ir daug kitų. „Nemažai tų kitų – plungiškių, kurie jau ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų žinomi, – jūs šiandien čia pamatysite“, – sakė vedėjai.
A. Banauskas skaičiavo: 1958 metais plungiškių buvo 50 tūkstančių, 1968 m. – 54 tūkst., 1989 m. – 54 tūkst., 2001 m. – 44 tūkst., nes dalis „pabėgo“ į Rietavą, 2011 m. – 38 tūkst., o 2013-ųjų pabaigoje – 37 tūkst. – apie 17,5 tūkst. vyrų ir 19,5 tūkst. moterų. „Skaičiai rodo, kad mūsų mažėja. Tad galvojame, kad reikia išsiaiškinti, ar visi čia į Vilnių subėgo, ar jau po užsienius išsilakstė. Jei čia mūsų nebėra, tai gal po penkerių metų plungiškių susitikimą jau Osle darysim?“ – juokavo A. Bakanauskas.
Į sceną pakviestas Plungiškių draugijos prezidentas L. Skierus, kaip ir daugelis tądien, į susirinkusiuosius kreipėsi žemaitiškai. „Mums reikia daugiau būti kartu, rodyti gerą pavyzdį jaunimui – kad ir mūsų vaikai žinotų, kiek daug nuveikė, pasiekė iš Plungės kilę žmonės. Gal dar ne visi yra girdėję, kad plungiškiai valdo visą Kauno mediciną, mūsiškių profesorių yra kone visuose šalies universitetuose, galime pasigirti daugybe žymių dainininkų, muzikantų“, – kalbėjo prezidentas. Gerų žodžių jis negailėjo ir Plungiškių draugijai, kuri prieš kelis dešimtmečius įkurta akademiko A. Jucio ir plungiškių mokytojų iniciatyva, o prieš dešimt metų atgaivinta amžiną atilsį dr. Bronislovo Lubio dėka.
Anot L. Skieraus, per dešimtmetį Plungiškių draugija daug nuveikusi – išleista nemažai knygų, kasmet organizuojamas Tarptautinis Mykolo Oginskio festivalis, aktyvios ir Jaunųjų plungiškių draugijos. „Na, o idėja visiems susibėgti į Vilnių gimė per paskutiniąją Plungiškių draugijos sueigą. Įgyvendinti ją padėjo vienas iš „Siemens“ arenos savininkų plungiškis Arūnas Mačiuitis. Jis yra šito budinko gaspadorius ir veltui mus čia įsileido“, – dėkodamas A. Mačiuičiui, sakė Plungiškių draugijos prezidentas.
Į sceną pakviestas Mykolo Oginskio meno mokyklos styginių instrumentų orkestras (vadovė Violeta Gaubytė) grojo M. K. Čiurlionio ir G. F. Hendelio kūrinius, o smuikininkas Rokas Smulkys atliko specialiai A. Mačiuičiui dedikuotą smagųjį „Milijonieriaus kaimišką šokį“. Po šio pasirodymo gera nuotaika su šventės dalyviais pasidalijo iš Plungės kilęs profesorius, Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro vadovas Juozas Domarkas: „Joks profesorius šiems vaikams negalėtų parašyti mažiau nei dešimt. Jei Plungėje tiek vaikų smuikais čirpina, bėdos dar nėra. Gera ta Plungės veislė, kad tik daugiau jos būtų.“
Kai atėjo eilė pasirodyti iš Plungės kilusioms scenos žvaigždėms, pirmasis užgrojo ir kartu su plungiške soliste Ugne Bakanauskaite uždainavo Andrius Kulikauskas. Po pirmojo kūrinio garsusis muzikantas prisipažino: „Esu pats sau įsipareigojęs kasmet sukurti po vieną žemaitišką dainą. Svarbiausia – rasti gerą tekstą. Šių metų daina – pagal Algimanto Mikutos žodžius.“ Tada A. Kulikauskas užtraukė žemaitiškai.
Koncerto metu pasirodė ir aktorius, Plungės garbės pilietis Vytautas Rumšas su soliste Nijole Kniukštaite, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantė solistė Aistė Pilibavičiūtė, akordeonininkas Martynas Norvilas, gitaros virtuozas Aurelijus Globys, dainininkas Česlovas Gabalis, saksofonininkas Danielius Praspaliauskas ir Tomas Razmus, garsusis džiazo kūrėjas bei muzikantas Petras Vyšniauskas bei jo studentas Visvaldas Jonušas.
Renginio vedėjai pakalbino ir kitus „Plungės veislės“ žmones – prof. Domą Kauną, Žemaičių dailės muziejui daug padėjusį prof. Gintarą Končių ir jo žmoną Virginiją, žinomą teisininką prof. Vytautą Pakalniškį, dabartinį švietimo ir mokslo viceministrą Rimantą Vaitkų ir kitus. Prisiminta, kad Plungės žemė yra išauginusi daugybę garsių medikų: kardiochirurgą, prof. Rimantą Benetį, chirurgą, prof. habil. dr. Juozą Pundzių, kardiologą, prof. habil. dr. Remigijų Žaliūną, ginekologą Bronių Žaliūną ir nemažai kitų. Apie tai, kad ir Plungėje medicinos paslaugos klesti, papasakojo ligoninės direktorius
Antanas Martusevičius.
Europarlamentaras Zigmantas Balčytis sakė esąs ne plungiškis, bet Plungės žentas – mat vedęs plungiškę. Na, o iš žemaitiško būdo bruožų jį labiausiai stebinantis lakoniškumas. „Mano žmona rašo sveikinimą į Žemaitiją: „Su Šventom Velykom“. Atrodo, trumputis sveikinimas, bet atsakymas būna dar trumpesnis: „Su“. Taip sugeba tik žemaičiai“, – šmaikštavo politikas.
Baigiantis koncertui, pasirodė visas būrys Mykolo Oginskio meno mokyklos saksofonininkų – ir po vieną, ir kolektyvai. Renginio vedėjai dar pajuokavo: „Jei kur pamatai žmogų su saksofono dėklu, žinok – plungiškis.“ Susirinkusiuosius pasveikino ir organizatoriams už puikų renginį padėkojo Plungės rajono savivaldybės administracijos direktorė Asta Beierle Eigirdienė ir Seimo narys Jurgis Razma. Pastarasis gėlių puokštę įteikė daugiausiai dėl šio renginio nuveikusiai Plungiškių draugijos viceprezidentei Genovaitei Žiobakienei. „Tas jausmas – kad aplinkui vien tik plungiškiai – tikrai ypatingas“, – sakė taip pat plungiškis J. Razma.
Po koncerto visų laukė linksmoji dalis – jaukus pabendravimas su kraštiečiais ir gausus vaišių stalas su cibulyne, kastiniu, karštomis bulvėmis, kumpiu ir kitais žemaitiškais gardėsiais.
