Taip sako neseniai į UAB „Klinika Pulsas“ dirbti sugrįžusi šeimos gydytoja Vilija Čepaitienė. Dešimtmetį gydžiusi šios klinikos pacientus, pastarąjį pusmetį medikė paskyrė sau, o grįžusi buvo maloniai nustebinta ir nudžiuginta, nes pajuto, kad yra laukiama, pasiilgta ir labai reikalinga savo ligoniams.
Anot gydytojos V. Čepaitienės, jai nepriimtinas dabartinis požiūris į mediką – kad daktaras yra gydymo paslaugų teikėjas. „Mes rūpinamės žmogaus sveikata, susirgusius gydome, bet tikrai nesame tik paslaugų teikėjai. Tai, manau, žeminantis apibūdinimas. Juolab kad, gydydamas ligonį, daktaras dirba ir didžiulį dvasinį darbą. Tačiau tai lyg ir pamirštama“, – kalbėjo V. Čepaitienė.
Kiekvienas gydytojas jau nuo pirmojo mokslų kurso girdi iš Hipokrato laikų atkeliavusią frazę: „Save aukodamas degu“. Kasdien dirbdamas su pacientais, medikas išties save aukoja ir dega, bet turi išmokti, kaip degti ir… nesudegti. „Nereikia būti bioenergetiku, kad suprastum, jog sergančio žmogaus energetika – pažeista. Kad, eidamas pas gydytoją, jis tikisi ne tik išgijimo, bet ir gauti energijos. Tai mes ir duodame – išklausydami, pasikalbėdami, paguosdami. Na, o duodami patys turime rasti šaltinių, iš kur tos energijos vėliau pasisemti, susigrąžinti tai, ką atidavėme“, – kalbėjo daktarė.
Gydytoja Vilija įsitikinusi: bendravimas yra ne kas kita, o apsikeitimas energija. Bendraudamas su pacientu, daktaras atiduoda dalį savęs, o atgauti energijos negali, nes ligonio energetika pažeista. Tad išeina, kad toks bendravimas yra ne apykaita, o tik savęs dalinimas. „Jei nesidalintume savo energija, daugelis ligonių, ko gero, nepajustų pagerėjimo. Nes juk tiek daug priklauso nuo to, ar leidi žmogui išsikalbėti, išsakyti, ką jis galvoja, ko yra prikaupęs. Be to, labai svarbu ir tai, kokį žodį pats parinksi, kaip jį ištarsi, ar mokėsi įtikinti žmogų, kad viskas bus gerai. Tai ir yra kasdieninė magija, nuo kurios labai priklauso gydymo sėkmė“, – tokia daktarės nuomonė.
Anot gydytojos, daug kam kyla klausimų, kodėl pusmetį jos nebuvo darbe, kur ji buvo išvykusi, ką veikė. „Mano darbo stažas – 30 metų. Dirbau Kaune, o pastaruosius 10 metų – Plungėje. Vieną rytą tiesiog suvokiau, kad išsekau, nebegaliu savęs dalinti, nebeturiu savo gyvenimo. Reikia pripažinti, jog pasielgiau nestandartiškai, gana drastiškai – išėjau iš darbo. Tam, kad nesusinaikinčiau, man reikėjo pauzės“, – pasakojo gydytoja.
Kol nedirbo, daktarė domėjosi netradiciniais gydymo būdais, meditacija, per kurią, kaip pati sako, atradusi ryšį su pasauliu, supratusi, iš kur gali semtis energijos.
Gydytoja sakė per pusmetį daug ką suvokusi, išmokusi, pažinusi. Ir kiekvienam pacientui daktarė Vilija linki surasti savo gydytoją – tokį, kuriuo tikėtų ir pasitikėtų. „Kartais sunku net įsivaizduoti, kokią galią turi žodis. Jei pacientas tiki tuo, ką sako ir daro gydytojas, sveikata sugrįžta kur kas greičiau nei kreipiantis į daktarą, kuris kelia abejonių“, – įsitikinusi medikė. Pasak V. Čepaitienės, nėra žmonių, kurie nenorėtų kalbėtis su gydytoju, išsipasakoti. Tad jei sugebi išklausyti, surasti tinkamą žodį, pacientas ima tavim pasitikėti ir tai jau – dalis gydymo. Juolab kad daugelis pripažįsta, jog neranda bendros kalbos su artimaisiais, neturi su kuo išsikalbėti.
Daktarės teigimu, bet kuri liga – savotiškas signalas, kad gyvename ne taip, pažeidžiame dvasinius dėsnius. Daugelį ligų sukelia stresas, vidinė sumaištis, minčių chaosas. Jei žmogus išmoktų tvarkingai susidėlioti savo mintis, tai ir ligos jo nepultų. Nes susergame dažniausiai ne dėl aplinkos poveikio, o dėl to, kas vyksta mūsų viduje. Na, o stresas, kaip sakė V. Čepaitienė, visada blokuoja silpniausias, pažeidžiamiausias organizmo vietas. „Jei spazmuoja skrandį, tai tikrai nereiškia, kad jums sutriko virškinimas. Gali būti, kad į skrandį „suėjo“ jūsų šeimyninės, finansinės ar psichologinės problemos“, – sakė medikė.
V. Čepaitienė džiaugiasi – kad išmoko susigrąžinti pacientams dalinamą energiją, kad sugrįžo į darbą, kur jos laukė ir pasiilgę ligoniai, ir fantastiškas klinikos kolektyvas. Gydytoja porinėmis mėnesio dienomis dirbs iš ryto, ne porinėmis – po pietų. Tad visi, kurie pusmetį lankėsi pas kitus daktarus, laukiami sugrįžtant.
