Pirmadienį į „Plungės“ redakciją užsuko M. Valančiaus gatvėje gyvenanti Kazimiera B. Moteris skundėsi, kad niekaip nepavyksta susitarti su kaimyne, kurios vijokliniai augalai esą alina jos žemę, todėl niekas neauga.
Kaip pasakojo senolė, konfliktai su kaimyne prasidėję prieš keletą metų, kai ši prie sklypus skiriančios tvoros pasisodino vijoklinius augalus. Laikui bėgant, augalų šaknys pradėjo „brautis“ į jos sklypą. Kadangi moteris turi tik 6 arų žemės lopinėlį, stengiasi jį išnaudoti maksimaliai – augina daržoves, prieskoninius augalus. Visa tai ne tik pati naudoja, bet ir parduoda, taip prisidurdama prie pensijos. Bet, kaip pasakojo moteris, dėl to, kad kaimynės augalų šaknys išsikerojo, jos augalai skursta ir prastai auga. „Aš laistau, mano niekas neauga, o jos žalumynai žaliuoja“, – skundėsi plungiškė.
Pasak moters, nepavykus geruoju susitarti su kaimyne dėl augalų išrovimo, kreipėsi į miesto seniūniją. Gegužės viduryje iš seniūnijos gavo atsakymą, jog jos skundas pagrįstas, augalai pasodinti per arti, todėl kaimynei A. J. (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) išsiųstas raštas, įpareigojantis augalus išrauti iki birželio 30 d. Atrodo, išeitis rasta ir vargai baigsis. Bet ne: plungiškė redakcijoje guodėsi niekaip nesuprantanti, kodėl taip ilgai reikia laukti. Anot jos, iki to laiko jos daržovės visai sumenks.
Ką gi, bandome pasikalbėti su kaimyne A. J. Ši mus patikino, kad augalus tikrai išraus iki seniūnijos rašte nurodyto termino. Anot moters, anksčiau to padaryti nepavyks, kadangi gyvena viena, o padėti galintis žentas dirba, todėl tenka laukti, kol jis galės padėti. A. J. pasakojo, jog, išrovusi augalus, ketina statyti medinę tvorą. „Tik kaip bus tada, jei, statydama tvorą, netyčia numinsiu kokią kaimynės braškę ar svogūno laišką?“ – klausė moteris. Tiesa, kaip minėjo pašnekovė, tvorą ji planuoja šiek tiek atitraukti į savo sklypą ir tikisi, kad konfliktai pagaliau baigsis. „Anksčiau gerai sutarėme, nesuprantu, kas įgėlė, kad ji taip pradėjo pykti. Juk jei vadovaučiausi principais, galėčiau ir aš pareikalauti, kad išsirautų obelis, nes jos pasodintos arčiau sklypo ribos nei numato įstatymai“, – atsisveikindama sakė A. J.
Susisiekėme su laikinai miesto seniūno pareigas einančiu seniūno pavaduotoju Gintaru Domarku. Jis mus patikino, jog apie susidariusią situaciją žino, su specialistais nuvažiavo į vietą, todėl priimtas sprendimas, kad A. J. augalus turi išrauti. Kodėl terminas duotas iki birželio 30-osios? Seniūnas paaiškino, jog visada reikia vadovautis protingumo kriterijais. „Mano žiniomis, A. J. neplanuoja laukti paskutinės termino dienos. Be to, ji jau kalbėjosi su architektais, išsiaiškino, kokie reikalavimai keliami, statant vienokią ar kitokią tvorą. O jei jau bus būtinybė, galėsiu dieną kitą pabūti ir advokatu, jei kiltų problemų dėl numintų daržovių, statant tvorą“, – kalbėjo l. e. p. seniūnas.
Kad būtų sudėlioti visi taškai ant „i“, skambiname į Plungės r. savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrių. Vyr. specialistas Tomas Jocys mums paaiškino, kad, pasikeitus statybos techniniam reglamentui, ankstesnio reikalavimo, jog tvora nuo sklypo ribos turi būti atitraukta metrą, nebeliko. Pasak specialisto, A. J. tvorą į savo sklypą gali atitraukti kiek tik nori, svarbiausiai – neperžengti kaimynės sklypo ribos. Anot T. Jocio, statant tvorą, taip pat svarbu atsižvelgti ir į šviesos pralaidumą: tarpas tarp tvoros lentelių turi sudaryti 50 proc. jų pločio. „Tokiose situacijose pagelbėtų tik sveikas protas“, – sakė T. Jocys.
Gal augalų išrovimas ir tvora pagaliau sutaikys kaimynes.
