„Plungė“ jau rašė, kad birželio pabaigoje vykusio Savivaldybės tarybos posėdžio metu buvo pateiktas juridinių ir fizinių asmenų parašais patvirtintas kreipimasis dėl eismą trukdančios Plungės geležinkelio pervažos. Šis raštas adresuotas ir susisiekimo ministrui Rimantui Sinkevičiui bei Seimo nariui Jurgiui Razmai. Susisiekę su parlamentaru, teiravomės, ar, atsižvelgiant į šį kreipimąsi, bus imtasi konkrečių veiksmų.
– Ar gavote Plungės miesto gyventojų parašais patvirtintą kreipimąsi dėl Plungės geležinkelio pervažos, kurią plungiškiai vadina didžiule bėda ir vairuotojams, ir pėstiesiems?
– Kreipimąsi gavau tuomet, kai jūsų laikraščio atstovai, prieš rengdami šį interviu, persiuntė. Bet ir be to kreipimosi geležinkelio pervažos problema man puikiai žinoma dar nuo vaikystės – gyvenau Babrungo seniūnijoje ir, vykstant į miestą, nuolat tekdavo patirti laukimo, kol pravažiuos traukinys, sukuriamus nepatogumus. O kreipimąsi pasirašiusiems žmonėms noriu padėkoti už pilietinį aktyvumą, kuris, manau, taip pat prisidės prie problemos sprendimo pagreitinimo.
– Pripažįstat, kad problema jau labai sena, štai Savivaldybės opozicija ir pažėrė kaltinimų dabartiniams Savivaldybės vadovams, kad nieko nedaroma, jog būtų įgyvendintas tunelio po geležinkeliu projektas. Kaip vertinate Savivaldybės vadovų ir administracijos pastangas?
– Opozicija nebūtų opozicija, jei, artėjant Savivaldybių rinkimams, nekeltų iki galo neišspręstų, žmonėms svarbių klausimų. Tačiau kai kurie opozicijos atstovai, prisiminę tuos laikus, kai buvo valdžioje, galėtų savikritiškai pasisakyti ir apie savo veiksmus, kai, gal ir turint gerų norų išspręsti pervažos klausimą, buvo pasirinktas viaduko virš geležinkelio variantas. Pastarajam kategoriškai nepritarė ir projekto nederino paveldosaugininkai, todėl buvo prarasti ne vieneri metai brangaus laiko ir bereikalingai išleisti pinigai projektavimui.
Man galimybė rimčiau užsiimti geležinkelio pervažos klausimu atsirado tuomet, kai pradėjo dirbti mūsų Vyriausybė ir, kai per pirmuosius metus apsitvarkius su krizės pasekmėmis, jau buvo galima kalbėti apie naujų nemažos apimties investicinių projektų įgyvendinimą. Su Savivaldybės vadovais tuomet sutarėme, kad realus projekto variantas – tunelis po geležinkeliu. Tuomet idėja buvo pateikta susisiekimo ministrui Eligijui Masiuliui, AB „Lietuvos geležinkeliai“ (LG) ir Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovams. Norėčiau jiems padėkoti už klausimo supratimą ir principinį pritarimą. Kaip žinote, LAKD ir LG atstovus buvau pakvietęs į Plungę – kad jie tiesiogiai įsitikintų, kiek plungiškiams svarbus šis klausimas. Buvo sutarta dėl tam tikro veiksmų plano, pagal kurį pirmiausiai „namų darbus“ turėjo atlikti Plungės rajono savivaldybė.
– Bet gal opozicija teisi, gal tie „namų darbai“ daromi labai lėtai?
– Neturiu pagrindo taip sakyti, tuo labiau, kad tie „namų darbai“ nėra visai paprasti. Ne kasdien Savivaldybei tenka įgyvendinti tokius projektus, o tunelius Lietuvoje apskritai galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų. Trumpai priminsiu Savivaldybės atliktus veiksmus: 2012 m. sausio 12 d. pasirašyta techninio projekto parengimo paslaugų teikimo sutartis; 2012 m. rugsėjo 27 d. patvirtintas teritorijos tarp Stoties, Dariaus ir Girėno, Žemaitės, Lentpjūvės ir Luknos gatvių detalusis planas; 2013 m. balandžio 22 d. gautas statybos leidimas tunelio projektui; kadangi jam įgyvendinti reikia suprojektuoti naują žiedinę sankryžą ir naują gatvę, 2013 m. rugsėjo 30 d. pradėtos procedūros dėl žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumento rengimui, – kad būtų suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai, kurių reikia naujai gatvelei ir žiedinei sankryžai projektuoti; 2014 m. kovo 4 d. naujai suformuoti sklypai buvo įregistruoti nekilnojamojo turto registre; 2014 m. balandžio 8 d. sudaryta panaudos sutartis su Plungės rajono savivaldybe; 2014 m. balandžio 16 d. pasiekta, kad susisiekimo ministro įsakymu žiedinės sankryžos ir naujos gatvės tarp Dariaus ir Girėno bei Alanto gatvių techniniai projektai būtų įtraukti į vietinės reikšmės kelių (gatvių) tikslinio finansavimo 2014 metų sąrašą; 2014 m. gegužės 23 d. pasirašyta finansavimo sutartis su Lietuvos automobilių kelių direkcija – skirtas finansavimas tunelio prieigoms (žiedinei sankryžai ir naujai gatvei) projektuoti, t. y., 150 tūkst. Lt. Šiuo metu gautos projektavimo sąlygos, parengtos užduotys ir pirkimo paraiškos minėtajam gatvių rekonstravimo ir statybos projektui. Artimiausiu metu bus skelbiamas konkursas techniniams projektams parengti. Čia išvardinti toli gražu ne visi veiksmai. Kiek dar būta įvairių pasitarimų, derinimų, kuriuose ir man ne kartą teko dalyvauti. Tad nedrįsčiau reikšti priekaištų – labiau norėčiau padėkoti Savivaldybės administracijos direktorei Astai Beierlei Eigirdienei ir projektą vykdantiems administracijos darbuotojams. Tuo labiau, kad tarp atskirų veiksmų susidarantys laiko intervalai daugiausiai yra nulemti projektavimo darbų trukmės.
– Opozicijos teiginiuose nuskambėjo mintis, kad ankstesnis ministras šį projektą palaikė, o dabartinis – nelabai…
– Galiu sutikti tik su puse to teiginio – E. Masiulis tikrai įsiklausė į mano argumentus ir tiek, kiek buvo reikalinga jo lygiu, palaikė projektą, skyrė pradinį finansavimą. Tačiau ne mažiau palaiko ir dabartinis ministras Rimantas Sinkevičius, kurį su esama padėtimi supažindinau, kai tik pradėjo eiti pareigas. Ir prie šio interviu esanti nuotrauka – kaip ministro palaikymo įrodymas, o jo rankos paspaudimas – sėkmės palinkėjimas plungiškiams, įgyvendinantiems minėtąjį projektą. Ministras minėjo, kad jam gerai žinomas ir Plungės pramonininkų kreipimasis šiuo klausimu, tai jis vertina kaip svarbų argumentą.
– Palaikymas – gerai, politikai skelbiasi daug ką palaiką, bet projektui įgyvendinti svarbiausia – pinigai.
– Puikiausiai tai suprantu ir, manau, Plungė dėl finansavimo neatsidurs tokioje padėtyje kaip Kaunas: kai formaliai neužsitikrinus reikiamo finansavimo, Panemunės tiltas buvo nugriautas, o naujam pastatyti reikia šimto milijonų litų, tačiau Vyriausybė per metus iš biudžeto teišgali skirti penkis milijonus.
Jei ir Plungės tunelio projektą norėtume įgyvendinti iš biudžeto lėšų, padėtis galėtų būti panaši kaip Kaune: iš Kelių priežiūros ir plėtros programos tikslinių ir rezervo lėšų per metus galima tikėtis gauti du–tris milijonus litų, kai projekto apimtis, kaip numatoma, – dešimt kartų didesnė. Ieškant racionalių išeičių, planuojama speciali Europos Sąjungos paramos programa bendriems „Lietuvos geležinkelių“ ir Automobilių kelių direkcijos projektams. Preliminari jos apimtis – 175 mln. litų. Susisiekimo ministras R. Sinkevičius tokiai programai yra pritaręs ir garantavęs, kad Plungės projektas į ją tikrai turi patekti. Reikia sulaukti, kol šią programą patvirtins Vyriausybė. Iš šios programos – pinigai pagrindiniams tunelio įrengimo darbams, o parengiamiesiems – naujai gatvei ir žiedinei sankryžai įrengti – tikėkimės gauti iš biudžetinės Kelių priežiūros ir plėtros programos. Tad apibendrindamas pasakysiu, kad turime aiškų planą, kaip ir iš kur gauti lėšų.
– Plungiškius piktina, kad neveikia apie pervažos uždarymą informuojančios švieslentės, kad jose nurodomas netikslus laikas.
– Pirmiausia pažymėsiu, kad plungiškiai yra privilegijuoti – jie vieninteliai Lietuvoje turi švieslentes, informuojančias apie geležinkelio pervažos uždarymą. Priminsiu, kad jos buvo įrengtos po to, kai, pakvietę į Plungę „Lietuvos geležinkelių“ infrastruktūros direktorių Albiną Ragauskį, paprašėme jo atsižvelgti į žmonių išsakytus pageidavimus. Eismą trikdančios geležinkelio pervažos yra ir Mažeikiuose, Marijampolėje, Lentvaryje bei kitur, tačiau informacinių švieslenčių niekur nėra. Dėl jose pasitaikančių klaidų – deja, informacija į jas įvedama pusiau rankiniu būdu (esanti geležinkelių infrastruktūra neleidžia numatyti automatinio duomenų generavimo), tad kartais pasireiškia „žmogiškosios klaidos“ faktorius. Aš, gavęs tokios informacijos, tuoj skambinu direktoriui A. Ragauskiui, jis „duoda pylos“ savo darbuotojams. Taip tenka verstis. Kurį laiką švieslentės apskritai neveikė, bet šiomis dienomis jos vėl veiks – bent taip garantavo minėtasis „Lietuvos geležinkelių“ vadovas, informavęs, kad dalį aparatūros teko remontuoti Vokietijoje, dėl to ir užtruko.
– O iki tol, kol bus tunelis, ar galima kažką padaryti, kad dėl prasilenkiančių traukinių Plungėje nebūtų taip dažnai ir ilgai uždaroma pervaža?
– Ne tik galima padaryti, bet ir daroma. Po mano kreipimosi „Lietuvos geležinkeliai“, mažindami prasilenkimų skaičių Plungės geležinkelio stotyje, dalį traukinių iš Klaipėdos į Radviliškį nukreipia per Pagėgių geležinkelio stotį (pernai per parą vidutiniškai 7, šiemet – jau 11), Plungėje nebeorganizuojami ilgųjų traukinių prasilenkimai, dalis prasilenkimų perkelta į gretimas geležinkelio stotis: Tarvainius, Šateikius. Visa tai leido sumažinti geležinkelio pervažos uždarymų skaičių: prieš metus per parą Plungėje prasilenkdavo septyni traukiniai, šiemet – penki. Tačiau, jei pervažos uždarymo skaičių pavyktų dar sumažinti, tunelio projekto jokiu būdu nereikėtų atsisakyti – jis reikalingas ir dėl eismo saugumo.
– Tai kada plungiškiai gali tikėtis važiuoti tuneliu?
– Mano prognozė, realiai vertinant reikalingų darbų trukmę, – po trejų-ketverių metų.
Kalbino Dana LUKAUSKIENĖ
