Akcininko paskola įmonei dažnai pasirenkama tada, kai bendrovei reikia papildomų apyvartinių lėšų, finansavimo investicijoms ar galimybės greitai reaguoti į laikinus finansinius iššūkius. Nors toks finansavimo būdas gali atrodyti paprastesnis nei banko paskola ar įstatinio kapitalo didinimas, vien pinigų pervedimo į bendrovės sąskaitą nepakanka. Svarbu aiškiai nustatyti paskolos grąžinimo terminą, palūkanų dydį ir mokėjimo tvarką, o vėliau tinkamai įvykdyti su palūkanų išmokėjimu susijusias mokestines pareigas. Nuo 2026 m. vertinant gyventojo gautų palūkanų apmokestinimą dar svarbesnis tapo bendras metinių pajamų dydis, todėl iš anksto neįvertintos sąlygos gali lemti papildomą mokestinę prievolę metų pabaigoje.
Kokias sąlygas svarbu numatyti akcininko paskolos sutartyje?
Akcininko suteikiama paskola turėtų būti aiškiai įforminta, nurodant paskolos sumą, lėšų perdavimo ir grąžinimo terminus, palūkanų normą, jų apskaičiavimo tvarką bei kitas šalims reikšmingas sąlygas. Kadangi akcininkas ir bendrovė laikomi susijusiais asmenimis, palūkanų dydis neturėtų būti pasirenkamas vien pagal šalių susitarimą – svarbu įvertinti, ar jis atitinka rinkos sąlygas.
Vertinant palūkanų pagrįstumą gali būti atsižvelgiama į paskolos terminą, valiutą, grąžinimo riziką, užtikrinimo priemones ir bendrovės finansinę padėtį. Vien bankų skelbiamų vidutinių palūkanų palyginimo ne visada pakanka, nes skirtingų paskolų rizika ir sąlygos gali reikšmingai skirtis. Sudėtingesniais atvejais mokesčių teisės advokatai gali padėti įvertinti planuojamo finansavimo struktūrą, palūkanų pagrįstumą ir galimas mokestines pasekmes dar prieš sudarant sutartį.
Kaip 2026 m. apmokestinamos akcininkui mokamos palūkanos?
Kai Lietuvos įmonė moka palūkanas akcininkui, kuris yra nuolatinis Lietuvos gyventojas, akcininkas pats turi deklaruoti ir sumokėti gyventojų pajamų mokestį. Nuo 2026 m. palūkanų ir kitų į atitinkamą ne iš darbo santykių gautų pajamų kategoriją patenkančių pajamų daliai, neviršijančiai 12 vidutinių darbo užmokesčių dydžio, taikomas 15 proc. pajamų mokesčio tarifas. 2026 m. ši riba siekia 27 745,80 Eur.
Nustatant, ar riba viršyta, vertinama ne vien konkrečios įmonės išmokėta palūkanų suma, bet ir kitos gyventojo metinės pajamos, kurios pagal įstatymą įtraukiamos į bendrą apmokestinamųjų pajamų sumą. Pajamų daliai, viršijančiai 12 VDU ribą, gali būti taikomi 20, 25 arba 32 proc. tarifai – jų dydis priklauso nuo bendros gyventojo metinių pajamų sumos. Todėl akcininkui gali atsirasti pareiga, pasibaigus kalendoriniams metams, perskaičiuoti mokėtiną pajamų mokestį ir sumokėti susidariusį skirtumą.
Kokias mokestines pareigas turi įvertinti įmonė?
Palūkanų apmokestinimas neapsiriboja vien gyventojų pajamų mokesčio išskaičiavimu. Įmonė turi laiku deklaruoti akcininkui išmokėtas sumas, tinkamai jas apskaityti ir išsaugoti palūkanų dydį bei paskolos ekonominį pagrįstumą patvirtinančius dokumentus. Priklausomai nuo paskolos sumos ir kitų aplinkybių, taip pat gali atsirasti pareiga pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai duomenis apie iš fizinio asmens gautą ar jam grąžintą paskolą.
Pelno mokesčio požiūriu įmonės mokamos palūkanos gali būti pripažįstamos sąnaudomis, tačiau jų atskaitymui gali būti taikomi papildomi ribojimai. Pavyzdžiui, vertinama, ar paskola susijusi su įmonės pajamų uždirbimu, ar palūkanos atitinka rinkos sąlygas ir ar netaikomos kontroliuojamo skolinto kapitalo bei kitos palūkanų atskaitymą ribojančios taisyklės. Dėl šios priežasties akcininko paskolos mokestines pasekmes verta vertinti ne tik akcininko, gaunančio palūkanas, bet ir pačios bendrovės požiūriu.
Akcininko paskola gali suteikti bendrovei reikalingo finansinio lankstumo, tačiau glaudus paskolos šalių ryšys kartu reiškia ir didesnį poreikį pagrįsti pasirinktas sąlygas. Todėl svarbu įvertinti ne tik bendrovės mokamų palūkanų dydį, bet ir tai, ar pasirinktas finansavimo modelis išliktų ekonomiškai pagrįstas bei aiškus, jeigu jo sąlygas vertintų nepriklausoma šalis.
