Kaip „Plungę“ informavo rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėja Irena Latakaitė, paskutiniu metu itin padaugėjo gyventojų nusiskundimų dėl nuotekų. Vieni sugeba susitvarkyti: prisijungia prie centralizuotų valymo įrenginių arba įsirengia savo, o kiti nekreipia dėmesio.
Tie kiti – paprasčiausiai nenorintieji mokėti už nuotekų išvežimą. Dažnai tai kaime gyvenantieji, kurie nekreipia dėmesio į tai, kad jo patvartė apversta mėšlu, spiečiais skraido musės, o kvapą uosto kaimynas. Štai tas kaimynas ir skundžiasi aplinkosaugininkams. Ir jis teisus. Nes sugeba susitvarkyti, laiku mėšlą išvežti.
Pasak I. Latakaitės, itin sudėtinga situacija Glaudžių gyvenvietėje. Ten yra keturbutis, buvęs darželis ir valgykla, o nutekamųjų vandenų trasa nuvesta į melioracijos griovį. Dabar ant jos suprojektuotas gyvenamųjų namų rajonas. Negana to, kad teršalai bėga į melioracijos griovį, dar tos trasos užsikemša ir smarvė plūsta bet kur.
Truputis istorijos. Visa tai tęsiasi nuo tarybinių laikų. Mat buvo numatyta nuotekų trasas prijungti prie tada buvusio „Linų audinių“ fabriko filialo trasos. Buvo kolūkių laikai ir Glaudžiuose žadėta statyti kaimo kultūros namus. Laikinai nuotekų trasa ir buvo išvesta į laukus. Fabriko filialo seniai nebėra ir savininkas jau kitas.
Anot I. Latakaitės, apmaudu, kad dabar už viską turi atsakyti aplinkosaugos agentūra. „Mes sukamės kaip voverės rate, ir niekas nesikeičia. O juk tai pirmiausiai turi rūpėti Savivaldybės administracijai“, – patikino ji.
