Tokia fraze, net nerinkdamas žodžiu, ištare Savivaldybes tarybos narys, UAB „Plunges sveikatos centras“ gydytojas Visvaldas Nekrašas, kai penktadieni Savivaldybes tarybos posedyje buvo aptariamas privatizuojamuju objektu sarašas. Tarp privatizuojamuju – ir miesto poliklinikos pastatas, kuriame nuo 2003-iuju šeimininkauja Savivaldybes tarybos nariai Irena ir Visvaldas Nekrašai.
Šikart Savivaldybes tarybos posedis surengtas ne ketvirtadieni, o penktadieni. Mat, be darbotvarkeje numatytuju, noreta apsvarstyti ir dar viena klausima – išvakarese Valstybines kainu ir energetikos kontroles komisijos UAB Plunges šilumos tinklams nustatyta centralizuoto šildymo kaina.
Prieš imdamiesi darbotvarkes klausimu, tarybos nariai pasveikino jubiliejus švenciancius kolegas – V. Nekraša ir Romualda Rimku.
Neiškente
„Plunges“ laikraštyje jau rašeme, jog privatizuojamuju objektu saraše atsirado trys nauji pastatai: buvusios Gegrenu ir Paukštakiu mokyklos bei J. Tumo-Vaižganto gatves pabaigoje stovinti triaukšte murine poliklinika.
Del dvieju pirmuju objektu niekam klausimu nekilo – mokyklos likviduotos, taigi, savaime aišku, ir pastatai nebereikalingi. Juos galima parduoti. O štai del poliklinikos privatizavimo kilo nemažai klausimu. Ypac – del pastato, kurio plotas 1 400 kv. m, likutines vertes. Ji išties menka – vos 190 952 Lt. Šiais laikais maždaug tiek kainuoja dvieju kambariu butas. O cia didžiulis ir dar visai nesenas pastatas tik tiek ivertintas.
„Man kyla klausimu del poliklinikos, labiausiai – del jos likutines vertes. Iš kur ji imama? Kiek girdejau, ir visuomenei tai sukele prieštaringu minciu“, – kalbejo Audrius Klišonis.
Privatizavimo komisijos pirmininkas Rimas Šcupokas i tai atsake: „Likutine verte ir yra likutine verte. Privatizuojant pastata, ši kaina tikrai nebus taikoma. Ji bus gal didesne, gal mažesne. Tai nustatys nepriklausomi turto vertintojai, o tvirtins Savivaldybes taryba.“
Klausydamasis išvedžiojimu apie objekta, kuriame dabar isikurusi jo bendrove, V. Nekrašas neiškente: „Klišoni, neklaidinkit žmoniu. Likutine verte – tai ne kaina. Poliklinikos pastato likutine verte tokia, o štai kiti objektai gal ne tiek neverti. Pavyzdžiui, Alsedžiu ambulatorija – tik karviu mešlas pomidorams.“ Panašu, jog, taip sakydamas, V. Nekrašas norejo „ikasti“ analogiška veikla užsiimanciam A. Klišoniui – pastarojo šeimos klinika „Inesa“ isikurusi Alsedžiu ambulatorijoje.
Pastabu turejo ir Vytautas Jonutis: „Nesuprantu, kodel likutineje verteje neatsispindi su Savivaldybes garantu paimta ir i pastata investuota paskola.“
Nepaisant prieštaravimu, privatizuojamuju objektu sarašas patvirtintas. Taciau prie sprendimo prirašyta, kad, kai bus nustatyta poliklinikos rinkos kaina, Savivaldybes tarybos nariai tures galimybe su ja susipažinti.
Valgyklas atiduos
Dar daugiau diskusiju nei objektu privatizacija sukele kitas klausimas – atiduoti ar ne visu bendrojo lavinimo mokyklu mokiniu maitinimo paslauga i vienas rankas?
Ši klausima pristates Švietimo, kulturos ir sporto komiteto pirmininkas Audrius Misiunas tarybos narius ragino neskubeti ir viska gerai apsvarstyti. Anot jo, dabar valgyklu padetis nera labai bloga, be to, ir mokyklos bendruomenes patenkintos esama padetimi – paslaugu kokybe gera, kainos nedideles. „Musu tikslas – ivedus naujove, nepadaryti blogiau nei yra“, – sake pirmininkas.
Pasak A. Misiuno, vienu mokyklu direktoriai i valgyklas yra nemažai investave ir noretu jas išlaikyti, kiti šios atsakomybes kratosi, todel noriai naštos atsisakytu. Be to, neramu ir del valgyklu darbuotoju – nors konkurso salygose ir numatyta, kad tiekejas privales visas idarbinti, praktiškai gali išeiti visai kitaip. A. Misiuno nuomone, apskritai šio sumanymo imamasi pernelyg skubotai – reikejo sudaryti darbo grupe, viska gerai išanalizuoti ir priimti optimaliausia sprendima.
A. Misiuno mintims pritare ir posedyje dalyvavusi rajono švietimo darbuotoju profesines sajungos vadove Stanislava Kajutiene. Jai neramiausia esa del darbuotoju likimo ir patiekalu kainu. O gal joms bus numatytos „kokios tai lubos“? Beje, posedyje dalyvavo ir mokyklu valgyklu darbuotojos. Jos taip pat sake bijancios prarasti darba, be to, manancios, kad porcija cepelinu tikrai nebekainuos 1,86 Lt.
Tarybos narys Voldemaras Bucius Švietimo, kulturos ir sporto skyriaus vedejo Rolando Raibužio praše pateikti informacija, kiek valgyklu nepasiruošusios maitinti vaikus. „Kaip cia pasakius, – kalbejo vedejas. – Dabar dirba visos valgyklos, bet Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba visoms turi priekaištu.“ Pastarojo nuomone palaike ir Savivaldybes administracijos direktorius Albertas Krauleidis. Anot jo, patikrinus valgyklas, beveik visose rasta trukumu. Norint juos likviduoti, bent jau supirkti visus reikalavimus atitinkancia iranga – iš Savivaldybes biudžeto reiketu „nukirpti“ apie 400-500 tukst. Lt.
Ir mere Elvyra Valerija Lapukiene, ir A. Krauleidis, ir R. Raibužis laikosi vieningos nuomones – reikia skelbti konkursa ir rinktis viena tiekeja visoms mokykloms. Net konkurso salygos jau sukurtos.
„Perskaites tas salygas, pasigendu tik vieno dalyko – laimetojo pavadinimo. Ir ji jau galetume irašyti, nes, ko gero, tik viena firma Lietuvoje tas salygas atitiks“, – replikavo A. Klišonis (praejusiame laikrašcio numeryje rašydami šia tema, minejome dvi – UAB „Smulkus urmas“ ir VšI „Kretingos maistas“ – aut. past.). Replika išsake ir Algirdas Kurcikevicius: „Negi tikites, kad privatininkas patalpas remontuos ir iranga pirks už dyka? Visa tai bus iskaiciuota i patiekalu kaina, kuria mokes, aišku, ne Savivaldybe, bet musu vaikai.“
Be to, kaip buvo paraginta, reiketu atsižvelgti ir i terminus – jei paslauga bus perduota nuo sausio 1-osios, tektu pažeisti istatymus – darbuotojoms laiku nebutu iteikti ispejimo lapeliai.
Vis delto nutarta – skelbti konkursa, rinkti tiekeja, taciau stebeti, kad procedura vyktu neprasilenkiant su istatymais. O jei „netelpama“ i terminus, naujove igyvendinti ne nuo metu pradžios, o nuo 2009-uju rugsejo 1-osios.
Nežinomasis…
Daugeli klausimu taryba patvirtino be jokiu diskusiju.
Ilgeliau stabteleta tik ties vienu – leisti ar ne rengti detaluji plana sklypui V. Macernio g. 42a (irklavimo bazes teritorija). Minetasis sklypas kol kas priklauso valstybei, taciau Savivaldybe artimiausiu metu tikisi perimti ji savo žinion. Tada rengs detaluji plana ir kvies norinciuosius investuoti i irklavimo baze.
Duodant leidimus detaliesiems planams rengti, visada prašoma ir investuotoju, kad prisidetu prie miesto infrastrukturos. Kodel šiuo atveju taikoma išimtis? „Šiuo atveju musu taisykle netinka, nes investuotojas dar nežinomas“, – sake V. Jonutis. Jam pritare ir mere: „Taip, taip – nežinomas. Pretendentu yra keli.“
Tuo tarpu sales gale sedejes vilniškes viešosios istaigos „Gaivusis lašas“ vadovas Linas Petkevicius tyliai sau šypsojosi i usa – panašu, jog butent ši istaiga yra realiausia kandidate šeimininkauti vienoje iš patraukliausiu miesto vietu.
Leidimas rengti detaluji plana duotas.
