Birželio 1-ąją minėsime Tėvo dieną. Turbūt kiekvienas galvoje esame susikūrę gero tėvo paveikslą. Ir nesvarbu, tikroviškas tas paveikslas ar ne, tą dieną sveikinsime tėčius. Vieni gyvai, kiti aplankysime kapuose, treti pasveikinsime mintyse. Koks turi būti tėtis, kas yra tėvystė ir ar jos reikia mokytis, kalbėjomės su viešosios įstaigos Vyrų krizių centro įkūrėju, Visuomenės sveikatos biuro priklausomybių konsultantu Mindaugu Katkumi. Tačiau ne tik pareigos ir kita veikla paskatino pasirinkti jį pašnekovu. M. Katkui gyvenime teko ypatinga misija – būti negalią turinčio vaiko tėvu.
– Sakoma, kad vaikai savo šeimas kuria pagal tėvų šeimos modelį. Tad pirmiausia papasakokite apie savo tėtį. Ką perėmėte iš jo dėl vaikų auklėjimo?
– Tėtis mirė, kai man buvo 15 metų. Anksti jo netekau. Lyg dar ir prisimenu, ką jis kalbėdavo, bet ateina laikas, kai pradedi primiršti. Žinau, kad tėtis buvo labai geras, mokė, kad su kitais reikia elgtis pagarbiai. Nemokė būti blogu žmogumi. Kiek tenka bendrauti su tais, kurie jį pažinojo, sako, kad buvo gerbiamas žmogus, darbininkas. Paprastas traktorininkas, bet visi atsiliepia labai šiltai. Abu tėvai suteikė man daug laisvės, bet buvo pasakyta, kad jei prisidirbsiu, tai bus mano problemos, nes aš priimu sprendimus, turėsiu priimti ir pasekmes.
Visą straipsnį skaitykite laikraščio „Plungė“ 2025 m. gegužės 30 d. numeryje (Nr.41)
