Antradienį, kai Seimas svarstė 2012 metų biudžetą, kažkodėl prisiminiau vaikišką anų laikų filmuką apie pažaduką. Jei pamenat, tas nuolat kažką žadėdavo, bet vis neįvykdydavo. Asociacijas su filmuku sukėlė Vyriausybės pasisakymai apie 2012-uosius: „Taupysim. Veršimės diržus. Iš šešėlinio verslo trauksim milijardą litų“. Galvoju: kur aš tai girdėjai? Ir prisiminiau: ogi lygiai prieš metus, kai buvo svarstomas 2011 metų biudžetas. Tada žadėta tas pats, tik kažkaip nepamenu, kad kas būtų įvykdyta: nematyti nei to dienos švieson ištraukto milijardo, nei iš taupumo diržus susiveržusios valdžios.
Jei apie taupančią valdžią, tai viskas klojasi atvirkščiai. Bent jau Vyriausybė tuos diržus netgi atsilaisvino. Va, skaitau (portale lryras.lt), kad Vyriausybės vadovo Andriaus Kubiliaus alga šių metų trečiąjį ketvirtį ūgtelėjo 275 litais. Dar solidžiau gyvenimas pagerėjo užsienio reiklų ministrui Audroniui Ažubaliui, kurio uždarbis esą šoktelėjo net 800 Lt. Ir tai dar ne viskas – respublikinė žiniasklaida raportuoja, kad kai kurių ministerijų viceministrų ar ministrų patarėjų algos didesnės visu tūkstančiu. Ir kas gi taip daro laikmečiu, kai reikia veržtis diržus? Prie sienos remiamas premjeras A. Kubilius turi atsakymą: didėjimą lemia priedų skaičiavimo tvarkos pakeitimai. Ir kaži kodėl tie pakeitimai būtent valdininkų naudai?.. Sako, jie nusipelnę, turi ilgą darbo valstybės tarnyboje stažą. Bet žodis darbas – toks slidus, ypač kai kalbama apie valdininkus. Ar visi jie toj Vyriausybėj tikrai dirba?
2012 metų šalies biudžeto pajamos – 26 milijardai litų. Išlaidos – 26 milijardai ir dar 700 milijonų litų. Taigi tas paskutinysis skaičius – 700 milijonų – biudžeto deficitas, reiškiantis viena – krizė toli gražu dar nesibaigė, jos pabaigos – net horizonte nematyti.
Tiesa, dalis tautiečių po Naujųjų džiaugsis. Tai pensininkai, nuo sausio 1-osios gausiantys ikikrizinio lygio pensijas. Valdžia burnoja – tie pensininkai būsiantys didžiulė našta šalies biudžetui, kainuosiantys, rodos, 600 milijonų litų. Tik kažkodėl valdžiai nesvarbu, kokia našta buvo užkrauta žmogeliui, kai nuo jo varganos pensijos buvo nurėžta tokia brangi penkiasdešimtinė ar net visa šimtinė. Apskritai galvoju: ar ne šventvagiška pensininką vadinti našta – ar jis nedirbo, nemokėjo mokesčių ir neužsidirbo sotesnei senatvei?
Tikėtina, kad pensininkai po Naujųjų valdžios nebekeiksnos. Ar bent jau mažiau, švelniau. O štai jaunimas – studentija – kyla į kovą už savus interesus. Kalbu apie studentus pakraupinusią idėją Vilniaus universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą, įsikūrusį Kaune, atrėžti nuo „motininės“ įstaigos ir prijungti prie Vytauto Didžiojo universiteto. Jaunuomenė tam prieštarauja. Jie nori mokytis toje įstaigoje, į kurią įstojo. Ir yra visiškai teisūs. Sėkmės kovoje, studentai!
