Skaičiau, kad Kinijoje yra toks prakeiksmas: kad tu gyventum permainų metais. Konkrečių nelaimių lyg ir nelinkima, tačiau juk tokį laikotarpį lydi chaosas, nežinomybė, praradimai, kova dėl vietos po saule. Kartais netikėtos permainos užklumpa ir įmones. Gal materializuojasi konkurentų mintys?
Štai po tragedijos Rygoje gilioje krizėje atsidūrė „Maximos“ grupė. Ypač latvius įsiutino prekybos tinklo Latvijoje vadovo Gintaro Jasinsko žodžiai, kad jis nejaučiantis kaltės dėl tragedijos, kuri nusinešė 54 gyvybes. Ko gero, vadovas norėjo pasakyti, kad pirmiausiai nubausti turi būti tiesioginiai kaltininkai, dėl kurių aplaidaus darbo pastatas sugriuvo. Tačiau niekas nebepanoro aiškintis visų plonybių – mišką kerta, skiedros lekia. Juolab kad dėl šios tragedijos politinę atsakomybę prisiėmė ir atsistatydino netgi Latvijos premjeras. Tad šiame kontekste G. Jasinsko žodžiai nuskambėjo tiesiog šventvagiškai ir įsiutino latvius. Įsisiūbavo skandalas, įtraukęs abiejų šalių prezidentus ir pareikalavęs G. Jasinsko „galvos“. Tokiais atvejais supranti tikrąją posakio „tylėjimas – auksas“ prasmę.
Panašu, prekybos tinklo „Maxima“ Latvijoje laukia sunkūs laikai. Nelabai gelbsti ir tai, kad bendrovė padengė visas žuvusių darbuotojų laidojimo išlaidas ir šeimoms išmokėjo kompensacijas po 50 tūkst. Lt. Internautai deda įmonę į šuns dienas ir ragina boikotuoti jos prekes. Tiesa, įmonės Krizių valdymo grupės vadovas vėliau atsiprašė latvių, tačiau akivaizdu, kad bendrovės popieriai prasti.
Latvijos prezidentas Andris Berzinis išplatino pareiškimą, kad „Maximos“ ateitis Latvijoje yra neprognozuojama. Taigi šią prekybos grupę įtraukė permainų verpetas. Tas, kurio kinai linki savo priešams.
Ant permainų slenksčio stovi ir sukilusi Ukraina, kurioje Seimo vedlė Loreta Graužinienė lyg ir „paflirtavo“ su opozicija ir, panašu, tuo taip supykdė valdančiuosius, kad Aukščiausiosios Rados pirmininkas su ja nebepanoro susitikti. Anot pačios seimūnės, „randevu“ neįvyko tik dėl to, kad jis… blogai pasijuto (delfi.lt). Tai va, ko gero, taip vyrus iš koto verčia moteriškai paslaptingos L. Graužinienės kerai.
Tiesa, politikos patriarchas Vytautas Landsbergis jos kelionę įvertino kaip saviveiklą. Senasis politikos lapinas lyg ir netyčia prasitaria, kad galimai seimūnė turėjo grįžti su laurų vainiku: „Gali būti, kad buvo gauta žinia (aš ją taip pat buvau gavęs praėjusį pirmadienį), kad Ukraina pasirašys sutartį. Greičiausiai ne aš vienas gavau tą žinią ir kas nors pasiuntė Loretą nusiskinti gėlytę, kad galima būtų pasakyti – štai mes atvažiavome ir jie apsisprendė. Spėju, kad taip gali būti. Tačiau gali būti ir asmeninių iniciatyvų, nors aš nelabai tikiu, kad tokie dalykai būtų nesuderinti su aukščiausiu vadu – Lietuvos Viktoru“ (delfi.lt).
Ak, jau tie politikai, minkštai kloja, tik miegoti kieta.
