Žvelgiant į nuogas medžių šakas ir tokį niūrų, pilką pilką dangų, norom nenorom į širdį smelkiasi ne itin šviesūs jausmai. Pesimistai keikia vis gilyn į tamsųjį metų laikotarpį slenkančias dienas, o optimistai guodžiasi bent jau tuo, kad dar visai nešalta ir nelyja. Juk iš tiesų: argi taip blogai?
Apsižvalgykime aplinkui – net mūsų nedidelėje Plungėje yra kuo džiaugtis. Malonu eiti pagrindine gatve ir stebėti, kaip miestas gražėja: senus, atsipleišėjusiais dažais „padabintus“ medinius pastatus keičia raudonų plytų ir šiuolaikiški, atidaromos naujos parduotuvės, netgi slidinėjimo kompleksą turėsime! Vadinasi, dar kruta čia kažkas, dar sukasi, dar turi idėjų ir ambicijų gerinti žemaitiško mūsų krašto gerovę. Dar ne visi sulindo į fabrikus airijose, anglijose ar norvegijose…
Nors emigrantai, jaučiu, kai tik atsiverčia kokį lietuvišką tinklalapį, taip ir kraupsta. Vien ko verta praėjusios savaitės naujiena apie nacionalizuotą „Snorą“. Tiesa, visi gyventojų ir įmonių indėliai, pinigai einamosiose sąskaitose iki 100 tūkst. eurų (345 tūkst. Lt) yra apdrausti ir bus grąžinti. O štai tiems, kurie turėjo kokį milijoną ar kitą pasidėję, taip linksmai nesibaigs. Va, kaip įdomiai būna, ar ne? Ne be reikalo ir sako: neturi ir galvos neskauda. O tūlas lietuvis dar ir šyptelės – taip ir reikia tiems milijonieriams…
Jeigu atvirai, tai man tas „Snoro“ skandalas įdomus lygiai tiek, kiek įdomu, ką valgysiu pusryčiams. Nes visada valgau tą patį – sumuštinius su sūriu. Tai čia irgi tas pats: tiek įpratau prie tų visokių visokiausių mūsų šalį krečiančių skandalų, kad niekas nebestebina. Žinoma, jeigu aš ar kas iš mano šeimos šiame banke būtų pasidėję pinigėlių, ko gero, galvočiau kitaip.
O dabar jau geriau skaitau apie kareivį Šveiką ar įsijungiu pasiklausyti geros muzikos, pavyzdžiui, kokios Gyčio Paškevičiaus dainos. Penkiasdešimtmetį atšventusio, koncertinę veiklą ir vėl pradėjusio dainininko koncertuose – anšlaginis žmonių skaičius. Akivaizdu, kad išsiilgta to, kas tikra. Ir kaip gaila, kad Plungėje šis gražiai pakimusio balso savininkas pasirodyti bent jau artimiausiu metu neplanuoja.
Na ką, pabūsim ir be Paškevičiaus, gal sulauksim kokio kito gero dainininko ar šiaip kokybiško renginio. Jau ko ko, o renginių mūsų rajone netrūksta – ir jaunimui, ir vyresnei auditorijai, ir paprastesniam žmogui, ir bohemiškam inteligentui. Nors čia irgi – visuomet atsiras tokių, kuriems niekaip neįtiksi.
O kai kultūros centrų ar kitų įstaigų šviesos užgęsta ir durys užrakinamos, skubėkit išbandyt tų naujųjų slidinėjimo trasų. Juk mažai tikėtina, kad motulė gamta mus dar ilgais lepins pliusine temperatūra – tuoj tuoj spustelės šaltukas ir iš to pilko dangaus pabirs blizgančios snaigės.
