Ką jau ką, bet turguje prekiaujančius Danutę ir Vladą Gerybas tikriausiai pažįsta dauguma plungiškių. Tai žmonės, kuriems netrūksta nuoširdumo, geros nuotaikos, jie visada papasakoja, iš kur tiekiamos jų parduodamos daržovės, vaisiai, miško gėrybės. Abu prisiekę žvejai ir dar be galo daug laiko miškuose praleidžiantys grybautojai. Tačiau šiemet apie gerą grybų derlių galima tik pasvajoti.
Žvejoja jie, kaip juokaudami sako prisiekę žvejai, – aštuonias dienas per savaitę. Dažniausiai Platelių ežere stengiasi sugauti kokią lydeką, lyną, o pastaruoju metu vis traukia ešerius. Kartu su jais valtyje būna jų numylėtinis šunelis Rokis. Jei žuvys nekimba, abu griebia pintines ir patraukia grybauti.
Ruduo – miško gėrybių metas. Deja, šie metai labai jau sausi ir grybų beveik nėra. Net per dzūkų rengiamas grybautojų varžybas šiemet pavyko surinkti tik 2 kilogramus. Užtat šiukšlių iš miškų grybautojai partempė keliasdešimt kilogramų.
Tačiau Danutė ir Vladas sugeba kažkiek prigrybauti ir krepšyje atsiduria keli litrai voveraičių. Baravykais džiaugėsi tik grybavimo sezono pradžioje, o paskui visai uždžiūvo… Viduryje rugpjūčio pagaliau kažkiek palijo, tad gal baravykėliai dar augs ir, kaip patikino Vladas, – jau auga.
„Mes renkame tik baravykus, raudonikius, šilbaravykius, voveraites. Dažniausiai grybaujame Medingėnų ir Purvaičių (Plungės r.) pusėje. Kartais važiuojame į Kulių miškus. Turime savo žinomas vietas.
Grybus dažniausiai marinuoju. Labai švariai nuvalau ir, ypač didesnių grybų, dar išimu „papilves“. Sudedu į puodą ir kokias 15 minučių paverdu. Tada su kiauriasamčiu išgriebiu iš puodo, nuplaunu ir vėl į puodą. Vandens pilu tik tiek, kad apsemtų grybus. Tada jau dedu druskos, įpilu truputį acto, dar paverdu ir supilu į stiklainius“, – apie grybavimą ir grybų paruošimą žiemai pasakojo Danutė.
Nuotr. iš Danutės ir
Vlado Gerybų archyvo.
