Įsivaizduokite, kad gyvenate šalia didžiulio sąvartyno. Kasdien užuodžiate nesuvokiamą smarvę, baiminatės gerti vandenį iš nuosavo šulinio ar net bijote lauke padžiauti skalbinius… Ne itin smagu, ar ne? Taip mano ir šalia Jėrubaičių sąvartyno (Babrungo seniūnija) gyvenantieji. Jie ne tik kenčia didžiulį diskomfortą, bet dar ir moka vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų sutvarkymą TRATC’ui – kaip ir visi kiti, kvėpuojantieji grynu oru. Į redakciją atėjusi jėrubaitiškė Ona Staponavičienė skundėsi šitokia neteisybe ir negalėjo suvokti, kodėl ji turi mokėti už… smarvę?
Sunkiai besiverčianti pensininkė dargi prižiūri savo neįgalų vyrą, tad vietinė rinkliava už komunalinių atliekų surinkimą – 87 Lt per metus – jai yra sunki našta. Moteriai nesuvokiama, kodėl žmogus, kęsdamas artimą sąvartyno kaimynystę, dar turi mokėti už komunalinių atliekų tvarkymą? Juolab kad jėrubaitiškė neturi konteinerio, mat tvirtina jokių atliekų neišmetanti. Paslauga nesinaudoja, tačiau mokėti reikia.
Tai ne vienintelis atvejis, kai O. Staponavičienę slegia vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų sutvarkymą našta. Jai siunčiami TRATC’o pranešimai sumokėti vietinę rinkliavą ir už jos vyro butą Plungėje, nors jame niekas porą metų jau negyvena. Apskritai negi didelių specialiųjų poreikių turintis žmogus neturėtų būti atleidžiamas nuo tokių prievolių? Nusprendėme to pasiteirauti Plungės rajono savivaldybės ekologės Astos Beierle Eigirdienės ir TRATC’o direktoriaus Algirdo Vaitkaus.
Kitur rinkliavos nėra
Paprašėme valdininkų papasakoti ir apie tai, kodėl šalia Jėrubaičių sąvartyno gyvenantieji neturi jokių lengvatų. Nes pasidomėję sužinojome, kad štai, pavyzdžiui, šalia Vilniaus rajone esančio Kazokiškių sąvartyno gyvenantiesiems vietinė rinkliava netaikoma. Kaip mus informavo Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus pavaduotojas plėtrai Jurijus Valiūnas, gyventojai moka tik tuo atveju, jeigu turi kažkokių papildomų poreikių.
A. Beierle Eigirdienė patvirtino, kad jėrubaitiškiai jokių lengvatų neturi ir moka kaip visi kiti, pvz., kad ir miesto gyventojai. Ji sakė, kad klausimas dėl panašių lengvatų niekada net nebuvo svarstytas.
Mūsų rajone taikomos lengvatos yra tokios: individualių namų savininkams (naudotojams), kurių gyvenamosios paskirties pastatai yra kaimo vietovėje ir komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo paslaugos teikimas neįmanomas individualiais konteineriais, gali būti nustatomas 50 procentų mažesnis rinkliavos dydis. Taip pat 30 procentų nuolaidą gali gauti vieni gyvenantys individualių valdų ar daugiabučio namo butų savininkai.
A. Beierle Eigirdienė siūlė šalia Jėrubaičių sąvartyno gyvenantiesiems kreiptis į Savivaldybę – galbūt būtų priimtas koks potvarkis, kuris atleistų nuo vietinės rinkliavos, ar bent pritaikyta lengvata.
Išimtys nedaromos
Dėl O. Staponavičienės vyro buto TRATC’o direktorius Algirdas Vaitkus nurodė, kad šioje situacijoje „neįtilpta“ į terminus. Esą dokumentus lengvatoms ar atleidimui nuo rinkliavos reikėjo susitvarkyti dar iki rugsėjo 1-osios. Jis sakė, kad čia TRATC’as bejėgis, ir siūlė O. Staponavičienei pačiai kreiptis į Savivaldybės administraciją su prašymu atleisti nuo rinkliavos, išvardinant konkrečius motyvus, kodėl jai to reikia. Ir vėlgi – GALBŪT moteriai mokėti nereikėtų.
Deja, A. Beierle Eigirdienė paaiškino, kad terminas susitvarkyti dokumentus dėl lengvatų keletą kartų jau buvo pratęstas, tad, jeigu žmogus nesikreipė, – pats kaltas. Išimtys nedaromos, nes tada atsirastų ir antras, ir trečias…
TRATC’o direktorius lengvatoms pritaria
Atleidimui nuo vietinės rinkliavos šalia Jėrubaičių sąvartyno gyvenantiesiems A. Vaitkus visiškai pritarė. Jis teigė girdėjęs, kad Kazokiškių sąvartyno kaimynystėje gyvenantieji nuo šios prievolės atleisti, ir pripažino, kad taip galėtų būti ir Jėrubaičiuose. Tačiau – ne šiandien. A. Vaitkus pažymėjo, kad tokią naujovę reikėtų aptarti su gyventojais ir GALBŪT kitąmet situacija pasikeistų – taryba nuspręstų suteikti lengvatą ar visiškai atleisti nuo rinkliavos.
Pakalbinta Babrungo seniūnijos seniūnė Rūta Jonušienė sakė, kad skundų dėl Jėrubaičių sąvartyno skleidžiamos smarvės gauna nuolat. Ji pasakojo, kad TRATC’as nepakankamai dažnai sąvartyno šiukšlių kaupus „užviršuoja“, t. y. užpila moliu, kad taip nedvoktų.
Seniūnė nurodė, kad aplink sąvartyną plyti 500 metrų sanitarinė zona. Į ją patenka viena iš jėrubaitiškių sodybų, tiksliau – tik kiemas, namo „neužkabina“. Iš viso netoliese sąvartyno, jos žiniomis, gyvena penkios ar šešios šeimos. Tačiau pažymėjo, kad smarvę jaučia ir kiek toliau esančio Užlieknio kaimo gyventojai, o kartais „dvokteli“ ir dar tolėliau.
Gyventojai piktinasi
Patys nuvykome prie sąvartyno pažvelgti į problemą iš arčiau. Apie trečią valandą dienos smarvės beveik nebuvo. Tačiau, kaip sakė Daiva ir Kęstutis Mosčiai (būtent kurių sodybos dalis ir patenka į sanitarinę zoną), baisiausias dvokas užplūsta vakarais ir rytais. Pasakojo, kad tuomet net namo viduje negali tvertis. Jėrubaitiškiai sakė jau seniai kariaują su TRATC’u ir Savivaldybe. Atseit pagal jų matavimus sanitarinė sąvartyno zona baigiasi ties sodyboje stovinčiu ąžuolu, o pagal pačių šeimininkų (tiksliau – geodezininko) – ties gyvenamuoju namu.
Mosčiai sakė daugybę kartų kreipęsi visur, kur tik galėję, bet atsako nesulaukia. O kai kurie specialistai netgi bandę įtikinti, kad jų kieme esantį šulinį teršia ne sąvartynas, o… šalia esantis šiltnamis.
Pakalbinome taip pat netoliese gyvenančią Zigutę Užkaraitienę. Ji, kaip ir Mosčiai, iškart suprato, ko atvykome. Matyti, kad jėrubaitiškiams sąvartynas – itin opus skaudulys.
Smirda juk ne visą laiką…
Z. Užkuraitienė taip pat sakė su vyru nuolat minanti kryžiaus kelius, kad ką nors pagaliau išsikovotų. Prisipažino dabar vietinės rinkliavos nemokanti, nes nebemato prasmės: „Mes kenčiam smarvę. Kodėl nėra jokių lengvatų?“
Jėrubaitiškė pasakojo, kad, statant sąvartyną, niekas gyventojų nuomonės neklausė. Niekas niekam nerūpėjo ir tada, kai tas sąvartynas ne per seniausiai tapo regioniniu ir dabar aptarnauja jau ne tik Plungę, bet ir Rietavą, Telšius, Mažeikius… Žodžiu, kvapelis turėjo „pasodrėti“ kaip reikiant.
Moteris pasakojo kaip tik vos prieš porą dienų lankiusis Savivaldybėje. Jai nurodyta, kad „toks įstatymas“ ir nieko čia nepadarysi, be to, papriekaištavo, kad smirda juk ne visą laiką… Z. Užkuraitienę toks pasakymas itin papiktino: ta „kartkartinė“ smarvė taip „smogia“, kad tada nebeįmanoma net iš trobos išeiti, o ką jau kalbėti apie skalbinių džiovinimą lauke. Ar kas norės vilktis švinkstančiomis šiukšlėmis prasmirdusį megztinį?
Alio, politikai!
Akivaizdu, jėrubaitiškiams reikalingas koks itin iniciatyvus pilietis, kuris pagaliau iškovotų teisę jei ne išvengti sąvartyno kaimynystės, tai bent nemokėti už smarvę… Kur dingo mūsų politikai? Gal atsirastų bent vienas, kuris, artėjant savivaldybių rinkimams, imtųsi padėti spręsti šią problemą? Juk reikia tiek nedaug. Klausimas keliauja tarybai, ir jėrubaitiškiams gyvenimas bent kiek prašviesėja… Nes vargu ar atsirastų bent vienas tarybos narys, kuris pats norėtų ten gyventi. Taigi alio, politikai, gal vietoj rinkiminių burbulų laikas imtis konkrečios problemos sprendimo?
