2011 m. liepos 28 d. aplinkos ministras įsakymu Nr. D1-609 pakeitė Žemaitijos nacionalinio parko apsaugos reglamentą ir išdėstė jį nauja redakcija. Apsaugos reglamentas nustato specialius Žemaitijos nacionalinio parko teritorijų planavimo, statinių projektavimo ir statybos jo teritorijoje reikalavimus, apsaugos, tvarkymo ir naudojimo ypatumus. Kokie yra esminiai šio dokumento pasikeitimai, kokios nuostatos papildytos, pažiūrėkime atidžiau.
Visų mūsų siekis – išsaugoti išlikusį (susiformavusį iki 1939 m.) būdingą Žemaitijos kraštui miestelių, kaimų išsidėstymą, sodybų išplanavimą, dydžius, spalvas. O kur dar pastatų ryšys su aplinka, apželdinimas, įsiliejimas į kraštovaizdį. Taigi statiniai Žemaitijos nacionaliniame parke projektuojami, statomi, rekonstruojami ar kapitališkai remontuojami, įvertinus vietovės kraštovaizdžio ypatumus ir tradicinius Žemaitijos etnografinio regiono architektūros savitumus.
Reglamentas papildytas nauja nuostata – tradicinę sodybą sudaro gyvenamasis namas ir šie priklausiniai: klėtis (svirnas), pirtis, tvartas, kluonas, daržinė, klojimas, rūsis, lauko virtuvė, žardinė, malkinė. Projektuojant, rekonstruojant ar statant naują sodybą, nėra privaloma statyti visus nurodytus priklausinius. Be to, tradicinėje sodyboje gali būti ir kiti sodybos pastatai, architektūriniais sprendimais priderinti prie tradicinių pastatų.
Reglamentas nuo šiol leidžia pagal buvusius analogus, pagrįstus dokumentais, didesniuose nei 0,5 ha ploto žemės sklypuose atstatyti ar statyti dvarų (palivarkų) sodybas, būdingas Žemaitijos etnografiniam regionui. Dvaro (palivarko) sodybą sudaro istoriškai susiformavęs vientisas sodybinės žemės sklypas su visais jame esančiais dvaro įvairios paskirties statiniais, želdiniais, vandens telkiniais ir t. t.
Būtina priminti, kad nauji pastatai, įskaitant ir ūkininko sodybos statinius, projektuojami ir statomi parko planavimo schemoje (šiuo metu rengiamas naujas tvarkymo planas) ir bendrojo teritorijų planavimo dokumentuose numatytose vietose. Naujajame parko apsaugos reglamente patikslinta buvusios sodybos sąvoka, atskirai išdėstyti sodybų planavimo reikalavimai, kuriuose nurodytas bendras sodybos pastatais užstatomas žemės plotas. Išskirti sodybų pastatų statybos, rekonstravimo ir remonto reikalavimai. Pvz., nauja nuostata – gyvenamuoju namu užstatomas žemės plotas negali viršyti 220 kv. m. Pateiktos sodybos pastatų statybos, rekonstrukcijos remonto darbų rekomendacijos (detalizuotos pastatų sienų, stogų spalvos ir t. t.), kurios nėra privalomos, tačiau rekomenduojama jomis vadovautis.
Statant, remontuojant ar rekonstruojant pastatus, sodybų gyvenamųjų namų langų rėmai turi būti suskaidomi (vizualiai) į tris ar daugiau dalių. Atkreipiame dėmesį, kad kultūriniuose ir kraštovaizdžio draustiniuose esančių sodybų gyvenamuosiuose ir ūkiniuose pastatuose draudžiama projektuoti ir įrengti vitrininius langus. Nerekomenduojama pastatų fasaduose naudoti plastikinių dailylenčių. Saulės energijos akumuliavimo įrenginius leidžiama įrengti ir kultūriniuose, ir kraštovaizdžio draustiniuose, tačiau tik pastatų fasaduose, kurie nėra matomi iš gatvės, kelio ar apžvalgos vietų (regyklų, turizmo trasų).
Nacionaliniame parke draudžiama važinėti ne keliais dviratėmis, triratėmis ir keturratėmis motorinėmis transporto priemonėmis, jas statyti ar kitaip eksploatuoti ne keliuose, išskyrus vykdant žemės ir miškų ūkio, žuvininkystės darbus.
Primename, kad neleidžiama užtverti paežerių, paupių, apžvalgos aikštelių, įvažiavimų ir įėjimų į juos, pažintinių takų ir kelių, saugomų atvirų kraštovaizdžio erdvių, kitaip riboti parko lankymą. Užtat ganomus plotus leidžiama aptverti ganyklinėmis tvoromis. Naujajame parko reglamente neliko nuostatų dėl nardymo Žemaitijos nacionalinio parko ežeruose, salų ir pusiasalių lankymo, nes šias veiklas reglamentuoja Žemaitijos nacionalinio parko lankymo taisyklės, patvirtintos 2009 m. balandžio 3 d. parko direktoriaus įsakymu V-25.
Nacionalinis parkas, išskyrus Platelių ir Žemaičių Kalvarijos urbanistinius draustinius, rekreacinio prioriteto funkcinę zoną, paskelbtas paukščių apsaugai svarbia teritorija. Nacionalinis parkas, išskyrus Platelių ir Žemaičių Kalvarijos urbanistinius draustinius, rekreacinio ir žemės ūkio prioriteto zonas, įtrauktas į vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąrašą, skirtą pateikti Europos Komisijai.
Parke siekiama išlaikyti mozaikišką kraštovaizdį, skatinama šienauti pievas ir ganyklas, todėl naujajame reglamente neliko skatintinos veiklos – miškų sodinimas nuskurdintose agrarinėse teritorijose. Taigi parke draudžiama įveisti mišką, svetimžemių medžių ir krūmų rūšių plantacinius želdinius, taip pat trumpos rotacijos plantacinius želdinius. Vykdant miško kirtimus, būtina palikti miškines obelis, kriaušes, trešnes, šermukšnius, gudobeles, kitus ornitochorinius medžius ir krūmus.
Draudžiama medžioti medžiojamuosius paukščius gulbei giesmininkei tinkamose buveinėse, kurios bus pažymėtos rengiamame parko tvarkymo plane. Platelių, Ilgio, Beržoro ir kituose parko ežeruose, esančiuose „Natura 2000“ teritorijoje, draudžiama įveisti nevietinių, invazinių rūšių žuvis.
Žemaitijos nacionaliniame parke skatinamas tradicinis ir ekologinis ūkininkavimas. Tik palanki biologinei įvairovei ūkinė veikla padės išsaugoti natūralių ir pusiau natūralių pievų buveines, globaliai nykstančias griežles, retus drugius, kitas gyvūnų ir augalų rūšis.
Visą parko reglamentą galima rasti Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos internetinės svetainės
(www.zemaitijosnp.lt) skyrelyje Teisinė informacija, nuorodos.
Žemaitijos nacionalinio parko direkcijos
Gamtos skyriaus vyr. specialistė
Edita LYDIENĖ
