
Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokinei Kotrynai Rečkauskaitei smuiku sugrojus kūrinį „Šindlerio sąrašas“, žymus žurnalistas, visuomenininkas, Plungės žydų istorinio atminimo puoselėtojas ir saugotojas plateliškis Eugenijus Bunka pakviestas pristatyti naujausią savo kūrinį – knygą „Pasaulio plungiškiai maižiešiai“. Joje – bene trisdešimties daug pasiekusių ir plačiai žinomų žydų tautybės žmonių, kurių šaknys – Plungėje, istorijos. Ne viena iš jų – išties stulbinanti.
Tiesa, nemaža dalis tų istorijų prieš porą metų buvo atgulusios ir laikraščio „Plungė“ puslapiuose.
Kaip sakė autorius E. Bunka, kiekvienam, paėmusiam į rankas šią knygą, kyla vienas ir tas pats klausimas: kas tie maižiešiai? „Maižiešiai – tai Mozės sekėjai. Tai tie patys žydai. Bet juk jei knygos pavadinime būčiau vartojęs žodį „žydai“, ko gero, daug kas būtų pro šalį praėjęs. O kai parašyta „maižiešiai“ – visi susidomi. Žodžiu, taip tiesiog įdomiau“, – pasakojo Eugenijus.
E. Bunkai mintis ieškoti plungiškių istorijų kilo po to, kai sužinojo, jog visame pasaulyje žinomo džiazo atlikėjo Luiso Armstrongo įtėviai – iš Vilkijos kilę litvakai Karnovskiai. „Tada ir pagalvojau, kad reikėtų pasidomėti, kaip susiklostė likimai tų žydų (ir, žinoma, jų palikuonių), kurie iš Plungės pasitraukė į Pietų Afrikos Respubliką ar Jungtines Amerikos Valstijas. O kai pradėjau raustis, ir pačiam akys ant kaktos iššoko – juk radau apie 30 iš Plungės kilusių žmonių, kurie patys arba kurių vaikai, anūkai – visame pasaulyje žinomos asmenybės. Ir tai dar ne viskas. Jau dabar žinau, kad į knygelę nepakliuvo viena žymi poetė“, – įspūdžiais dalijosi autorius.
„Iš berods dvylikos lietuviškų šaknų turinčių Nobelio premijos laureatų devyni yra maižiešiai. Du iš jų – plungiškiai. Abiejų istorijos – šioje knygelėje. Dar trims plungiškiams maižiešiams Anglijos karalienė yra suteikusi sero titulą, vienas – lordas, vienas – „Oskaro“ premijos laimėtojas, trys asmenys, kurių vardais Prancūzijos sostinėje Paryžiuje ir Izraelyje pavadintos gatvės. O kur dar menininkai, dailininkai, rabinai, keistuoliai ir visi kiti, kurie tikėjo, kad tiesiausias kelias į geresnį gyvenimą – išsilavinimas“, – pasakojo E. Bunka.
Kai kuriuos iš šių žmonių autorius pažįsta asmeniškai, tad kalbino juos tiesiogiai. Kitos istorijos gimė susirašinėjant elektroniniais laiškais. Buvo ir tokių, kurie bendrauti nenorėjo, tad ir į knygelę „nugulė“ tik tiek informacijos, kiek jos rasta interneto platybėse.
Tad knygoje „Pasaulio plungiškiai maižiešiai“ skaitykite apie: Jankelį Simoną Blochą, kurio jau trečia palikuonių karta siuva visame pasaulyje žinomus „Bloch“ baleto batelius; Aleną Cimblerį, žymų mokslininką, psichologą, verslininką, bankininką; Mendelį Kaplaną, stambiausią Pietų Afrikos Respublikos plieno gamintoją ir šios šalies prezidento Nelsono Mandelos draugą; Entonį Šerą, už nuopelnus Didžiosios Britanijos teatrui pelniusį sero titulą, Ronaldą Harvudą, už scenarijų filmui „Pianistas“ gavusį „Oskarą“, ir apie daug kitų maižiešių, kurių šaknys – čia, Plungėje.
Norintieji visa tai perskaityti turėtų užsukti į Plungės viešąją biblioteką arba susisiekti su knygos autoriumi.