Ne juokais ietis sukryžiavo politikai ir Konstitucinis Teismas (KT).
Štai KT paskelbė, kad prieš ketverius metus priimtos Valstybinės šeimos politikos koncepcijos nuostatos, šeima pripažįstančios tik gyvenančius santuokoje žmones, prieštarauja Konstitucijai. Kaip rašo portalas delfi.lt, formuluojama, kad šeima yra grindžiama santykių turiniu, o šių santykių išraiškos forma esą konstitucinei šeimos sampratai esminės reikšmės neturi.
Tačiau pasigirdo įvairiausių vertinimų. Konservatoriaus M. Adomėno nuomone, toks KT išaiškinimas „atveria įstatymų spragą įteisinti bet ką – nuo homoseksualų poros paskelbimo šeima iki daugpatystės“. Jį palaiko ir Seimo narys R. Dagys, sakydamas, kad anksčiau „visi suvokė šeimą kaip santuoką“.
Iki šiol man, išgirdus žodį „šeima“, lyg ir viskas buvo aišku. Na, šeima yra pagrindinė visuomenės ląstelė: mama, tėtis, viena atžala (rečiau – dvi). Tiesa, būna, kad pumpurėlių – trys (antakiai nevalingai šokteli). O jei dar daugiau, – kelioms akimirkoms pasikeičia įgimta mano akių forma (galvoje intensyviai ima pulsuoti žodis „kamikadzės“, žinoma, čia kalbu ne apie tuos, kurie gali sau leisti viską, net ir vaikų neskaičiuoti).
Būna, pasitaiko, kad šeimos židinys užgęsta, ir pora pasuka skirtingais keliais. Jei yra atžalų, įprasta, jos lieka su mama. (Vyrai, atleiskit, bet moterys – patikimesnės. Statistika kalba, kad jos net žudosi kur kas rečiau. Mat jų genuose užkoduota, jog žmogutį, kurį paleidai į šį pasaulį, privalai pastatyti ant kojų.) Taigi tokią šeimą galima pavadinti nepilna. (Tačiau ginčysiuos iki užkimimo, jei kas nors išdrįs ją pavadinti nevisaverte.)
Dėmesį patraukia atvejai, kai šeimos modelis transformuojasi į „tėtis-vaikas (-ai)“ (be sugyventinės). Paminklo vertas reikalas. Tačiau išimtis tik patvirtina taisyklę.
Taigi, grįžtant prie KT išaiškinimo, kad toks šeimos modelio traktavimas, kai šeima gali būti sukurta ne tik santuokos pagrindu, ir man pasėjo keistų minčių. Net viena iš KT teisėjų pareiškė atskirąją nuomonę. Esą KT nutarime „pateikti samprotavimai nėra konstituciškai pagrįstai argumentuoti, kartais jie vienas kitam prieštarauja“ (delfi.lt).
Nors KT akcentavo, kad kalbama apie vyro ir moters santykius, sukruto ir Lietuvos gėjų lyga, kurios pirmininkas V. Simonko taip pat įžvelgė, kad „sprendimas sudarė sąlygas mąstyti apie tos pačios lyties asmenų partnerystę bei galimybę jaustis bei vadintis šeima“.
Neturiu nieko prieš susivienijusiuosius po vaivorykštės vėliava – jie mano rugių lauko neišvoliojo. Tegu, jei jau jiems (dėl gamtos akibrokšto ar „raškažio“) mielesnė tokios formos meilė. Tačiau ar tai – šeima?
Jei vidury tako paguldytum grėblį, anksčiau ar vėliau ant jo kas nors užropotų ir „praregėtų“. Ar tam, kad tinkamai būtų sudėlioti taškai, būtina užlipti ant grėblio?
