Įvairioje šalies spaudoje, savo knygose šia tema nemažai esu rašęs. Bet, matyt, apie tai teks dar ne sykį kalbėti. Kodėl? Todėl, kad internete vis dažniau būna neigiamų atsiliepimų apie medžiotojų veiklą, kartais jie net pavadinami žudikais.
Regis, būtų viskas paprasta: nenori – nemedžiok, tik savo komentarais neerzink, netrukdyk kitaip mąstančių. Yra daugybė šautuvus nešiojančių ir besidžiaugiančiu tuo pomėgiu. Tai neišmatuojamas gamtos pažinimas visiems medžiotojams, žvėrių skaičiaus reguliavimas.
Lietuvoje medžiotojų yra daugiau kaip 30 tūkstančių. Nežinau, ar mano straipsnis bent kažkiek juos apgins. O ginti būtina.
Matyt, prieš nusistačiusieji nepagalvoja, jog medžioklė yra šalies ūkio šaka, per įvairius mokesčius nešanti į biudžetą nemažus pinigus. Be to, įkurta daugybė darbo vietų, susijusių su medžiokle.
Sakysite, kad nereikia biudžetui tokių pinigų… Gerai, tada pateiksiu argumentą – žvėrių skaičių būtina reguliuoti. Kai vienų atsiranda per daug, medžioklės suaktyvinamos. Kai kitų sumažėja, medžioklės nutraukiamos ar ribojamos.
Patikėkite, visame pasaulyje medžiojama buvo ir bus. Apie tai esu parašęs knygą. Tik nepamanykite, jog dabar ją reklamuoju. Tos knygos jau seniai nebegalima nusipirkti, ją galite gauti tik Plungės bibliotekose ar Vilniuje – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžiotojų pagalbą žvėrims sunkią žiemą, kai tiesiog kyla klausimas, ar jie ją išgyvens. Medžioju per 40 metų ir nežinau atvejo, net negirdėjau, kad kas nors nusistatęs prieš medžioklę žiemą pagelbėtų žvėrims.
Vėlgi galite sakyti, kad žiemą medžiotojai gelbėja, o paskui išmedžioja. Taip, tuose žodžiuose yra tiesos, tačiau į papildomo maitinimo šėryklas eina ir visai arba tuo metu net nemedžiojami žvėrys.
Vis daugėja medžiotojų kolektyvų, kurie medžioklės plotus laiko kaip savo tvartu ir stengiasi, kad juose būtų kuo daugiau gyvybės.
Kodėl piktinamasi? Na, pamatė spaudoje skaitytojas nuotrauką, kurioje medžiotojas ar jų grupė nufotografuota su patiestu laimikiu, ir pyksta.
Kiekvienas turime savo supratimą. Tačiau niekas nepaneigs, kad medžioklė – pirmas amatas Žemėje ir yra kiekvieno vyro kraujyje, genuose.
Daug iškilių šalies žmonių buvo ar yra medžiotojai. Tarp jų – Prezidentas Antanas Smetona, garsiausias mūsų gamtininkas Tadas Ivanauskas, Prezidentas Algirdas Brazauskas, buvęs Ministrų Tarybos pirmininkas Algirdas Butkevičius. Ar tai Jums ką nors sako?
Tą sąrašą galėčiau tęsti. Ir, manau, medžioklės priešininkai turėtų kiek kitaip žiūrėti į pomėgį, kuris valstybei ir mūsų gamtai yra naudingas.
Esu seniai įsitikinęs ir bene visose savo knygose teigiu, kad kiekvienos rūšies žvėrių turi būti nei per daug, nei per mažai.
Antai padaugėjo šernų. Kaimo žmogus, koks nors ūkininkas kelia didžiausią triukšmą, kad buvo nuniokoti pasėliai. Medžiotojams net yra nustatytos baudos. Padaugėjo bebrų – užliejama dirbama žemė, kenčia miškai. Panašių dalykų gamtoje daug, ir nėra abejonės, kad be medžiotojų pagalbos to neišspręsi.
O būna, kad dėl sunkių žiemų, dėl ligų kai kurių žvėrių sumažėja. Tada nereikia nė Aplinkos ministerijos nurodymų – dauguma medžiotojų patys nekelia šautuvo į nykstančius žvėris.
Ir tik nesakykite, kad gamta pati susitvarkys. Žmogus, protingiausia pasaulio būtybė, neišvengiamai dalyvauja žvėrių skaičiaus reguliavimo procese.
Be abejo, būna nukrypimų neapgalvotai, o gal ir siekiant kokios nors naudos, stabdant kai kurių žvėrių medžioklę. Taip dabar yra su vilkais, kurių populiacija nepaprastai padidėjo. Ir jei taip bus toliau, ar neateis diena, kai sulauksime žmonių aukų?
Jei, tarkim, vokiečiams ar prancūzams vilkai taip skerstų avis kaip pas mus, tai jie greitai savo žemės ūkio techniką suvarytų į Berlyno, Paryžiaus gatves. O mes, dar nuo sovietmečio laikų, esame kantrūs.
Antai ir lūšys tebėra įtrauktos į Raudonąją knygą, nors jų populiacija jau kelia nerimą. Jos išžudo smulkesnius žvėris.
Galiausiai – medžiotojai vis labiau piktinasi dėl daugybės medžioklę gadinančių draudimų. Pateiksiu paprastą pavyzdį: į usūrinį šunį (invazinį žvėrį) negalima šauti pasišviečiant prožektoriumi. Ar tai ne kvailystė? Panašių nukrypimų į valias.
Rinkdamas medžiagą savo knygoms apvažiuoju vos ne visą Lietuvą. Jau girdėti kalbų, kad reikia tik organizatoriaus ir tie minėtieji 30 tūkstančių medžiotojų susirinks prie Seimo išsakyti savo nuomonės.
Galėčiau dar daug kalbėti apie medžioklės būtinumą. Kitas reikalas – medžioklė turi būti teisinga, humaniška, neturi būti medžiojami neleistini žvėrys. Taip pat ji turi būti estetiška. Į tai daugelis medžiotojų kolektyvų pastaruoju metu žiūri vis rimčiau.
Tą nelinksmą tekstą noriu baigti smagia gaida: o koks antras amatas Žemėje?..
