Į „Plungės“ laikraščio redakciją paskambinusi moteris pranešė, kad kovo 13-ąją Plungės vaikų globos namuose esą buvo sumuštas nepilnametis, kuris vėliau kreipėsi į Vaiko teisių apsaugos tarnybą. „Norėčiau sužinoti, ar įvykis ištirtas ir kokių priemonių imtasi prieš smurtavusias darbuotojas“, – griežtu tonu kalbėjo moteris. Kadangi pranešimas neeilinis, pasidomėjome – kreipėmės ir į Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) vedėją Aldoną Striaukienę, ir į Plungės vaikų globos namų (VGN) direktorę Genovaitę Ūsienę. Incidento būta, bet, ar tai smurtas prieš nepilnametį, dar klausimas.
VTAT vedėja A. Striaukienė patvirtino, kad prieš kurį laiką į tarnybą kreipėsi būrelio draugų lydimas keturiolikmetis iš Vaikų globos namų. „Kai vaikas kreipėsi, aš atostogavau, bet buvau informuota“, – pasakojo A. Striaukienė. Paauglys tvirtino, kad globos įstaigoje prieš jį naudotas smurtas. „Kadangi esame vaiko teisių gynėjai, mums ta informacija pro ausis tikrai nepraslydo, ėmėme aiškintis, kas ten nutiko. Mes apskritai nuolat domimės padėtimi toje įstaigoje, nes joje – daug probleminio elgesio, socialiai pažeistų vaikų“, – pasakojo A. Striaukienė.
VTAT darbuotojai pirmiausia apklausinėjo vaikus, tačiau jie, kaip sakė tarnybos vadovė, pasakojo tai vienaip, tai kitaip, tai matė įvykį, tai nieko nematė ir negirdėjo. A. Striaukienės teigimu, aiškinantis įvykio aplinkybes, kilo įtarimų, kad vaikus kažkas inspiruoja, pakursto skųstis dėl darbuotojų elgesio. „Iškart pamanėme, kad galbūt tarp Vaikų globos namų darbuotojų bręsta konfliktas, kad, aiškindamiesi tarpusavio santykius, suaugusieji manipuliuoja globotiniais“, – įtarimais dalijosi A. Striaukienė.
Operatyviai viską išsiaiškinti sutrukdė ir tai, kad per pavasario atostogas vaikai buvo išvykę Prancūzijon, tačiau po kelionės apklausos pratęstos.
Anot A. Striaukienės, pranešimų iš VGN tarnyba yra gavusi ir anksčiau, tačiau smurtas prieš vaikus nenustatytas nė vienu atveju. „Matot, kol maži, vaikams globos įstaigoje patinka, tačiau, kai sulaukia paauglystės, dauguma ima veržtis pas tėvus. Mat jiems nepatinka, kad globos namuose juos kažkas kontroliuoja, nurodinėja, aiškina. Juolab kad žino, jog šeimoje jiems niekas nieko nedraustų, būtų laisvi, galėtų kur nori leisti laiką, rūkyti, gerti ir kitaip svaigintis“, – pasakojo A. Striaukienė. Remdamiesi turima praktika, VTAT darbuotojai ir į šį skundą reagavo labai atsargiai, neatmesdami tos versijos, kad vaikas tiesiog nori išsiveržti iš globos įstaigos, tad imasi įvairiausių priemonių.
A. Striaukienės teigimu, apklausinėjus vaikus ir VGN darbuotojus, smurto prieš nepilnametį atvejis nenustatytas, bet incidentas buvo.
VTAT vadovės teigimu, viskas klojosi taip. Keturiolikmetis globotinis nuo pat ryto buvo gana agresyvus, sakė neisiąs į mokyklą. Norom nenorom jam teko keltis ir ruoštis į pamokas. Tiesa, iš įstaigos jis išėjo, bet mokyklos nepasiekė. Kai kiti išsiskirstė į mokyklas, paauglys slapčia grįžo į globos namus ir buvo užkluptas darbuotojų.
Klausinėjamas, kodėl nevyko į mokyklą ir nenorėdamas paklusti darbuotojoms, vaikinukas esą tiesiog siautėjo: vadino darbuotojas necenzūriniais žodžiais, spjaudėsi, spardėsi, slaugytojai netgi vandeniu galvą apipylė. „Įsiaudrinusį paauglį tramdė keturios moterys: direktorė, jos pavaduotoja, socialinė pedagogė ir slaugytoja. Logiška, kad, bandydamos apraminti vaiko įtūžį, darbuotojos jį apglėbė, laikė rankas, kojas. Kai tik apsiramino, berniukas buvo paleistas. Tai tiek to vadinamojo smurto ir tebuvo“, – pasakojo A. Striaukienė.
VTAT vadovės teigimu, kiti vaikai tuo metu buvo mokykloje, todėl incidento nematė, o apklausų metu pasakojo tai, ką jiems buvo sakęs keturiolikmetis. Paklausta, gal atėjęs į VTAT, vaikinas rodė kokias mėlynes ar kitokius sumušimo požymius, A. Striaukienė atsakė, kad nieko jis nerodė, nes neturėjo ko rodyti. „Be to, vėliau jis prisipažino, kad niekas prieš jį nesmurtavo, parašė tai raštu ir dar atsiprašė darbuotojų“, – sakė tarnybos vadovė.
VGN direktorė G. Ūsienė keturiolikmetį apibūdino kaip agresyvų, probleminio charakterio vaiką, jis turi psichikos sveikatos sutrikimų, gydytas ligoninėje. Anot direktorės, užkluptas įstaigoje, paauglys tiesiog įsiuto, buvo nevaldomas ir neperkalbamas. Slaugytoja dar siūlė jam valerijonų, tačiau jis vaistus išspjovė, o vandenį šliukštelėjo ant darbuotojos. „Aš neneigiu, kad laikėm jam rankas, kojas. Jeigu būtume paleidę, jis, būdamas tokios būklės, galėjo šokti per langą, susižaloti pats ar sužaloti darbuotojas. Kai tik nusiramino, globotinis buvo paleistas, jam leista eiti į savo kambarį“, – apie incidentą pasakojo įstaigos vadovė.
Pasak G. Ūsienės, po incidento paauglio teirautasi, kas jam nepatinka, gal nori į ligoninę, jis atsakė, kad daugiau darbuotojų nemušiąs, jų atsiprašęs, bet gydytis nenorįs.
Direktorės teigimu, nemaža dalis įstaigos globotinių – probleminio elgesio vaikai. Yra ir labai gerų, siekiančių mokslo, nuoširdžių, bet esama ir tokių, kuriuos dėl ypatingai sunkaus charakterio globėjai grąžino į įstaigą. „Atrodo, širdį jiems atiduodam. Stengiamės, kad jie ugdytųsi, kuo daugiau sužinotų, pamatytų, ieškome rėmėjų jų kelionėms. Bet yra vaikų, kurių neperauklėsi. Kai kurie įstaigą traktuoja kaip kalėjimą, netgi girdim, kad skirstosi į kastas, renkasi „vierchus“. O darbuotojos nuo tokių kiek prisikenčia – ir spjūviai, ir necenzūriniai žodžiai“, – pasakojo G. Ūsienė.
Vadovės teigimu, visai neseniai prireikė net policijos pagalbos. Esą trys paaugliai įvarė darbuotoją į kampą, prikišo jai prie veido žiebtuvėlį, grasindami išdeginti akis. „Štai kokių incidentų pas mus būna“, – sakė direktorė.
O kaip po įvykio elgiasi keturiolikmetis, gal kiek apsiramino? Penktadienį kalbintos G. Ūsienės teigimu, sutramdyti tą vaiką ypač sudėtinga: „Štai šįryt, važiuodamas autobusu į Stanelių pagrindinę mokyklą, jis ėmė kelti triukšmą, sakyti, kad bloga. Kai vairuotojas sustabdė autobusą, tas vaikas iššoko laukan ir per laukus kažkur pabėgo. Dabar išsiunčiau žmones jo ieškoti…“
